Pirmąjį šių metų pusmetį „Latvenergo“ grupė Baltijos šalyse pardavė 4591 GWh elektros energijos – 5 proc. daugiau nei 2013 m. tuo pačiu laikotarpiu. Parduotos elektros kiekis Lietuvoje ir Estijoje augo dėl į prekybą orientuotų aktyvių veiksmų ir sudarė daugiau nei trečdalį mažmeninės prekybos pardavimų.
81 proc. elektros parduota laisvojoje rinkoje, o likę 19 proc. – reguliuojamu tarifu Latvijoje. „Latvenergo“ grupės parduotas elektros kiekis mažmeninėje prekyboje Latvijoje siekė 2830 GWh, Lietuvoje – 1067 GWh, Estijoje – 694 GWh. Grupė Lietuvoje ir Estijoje iš viso pardavė 1761 GWh – tai yra 1024 GWh daugiau nei „Latvenergo“ konkurentų Latvijoje parduotas kiekis.
„Pardavimai patvirtina, kad einame teisinga linkme, siekdami padidinti rinkos dalį Baltijos šalyse. Nors elektros suvartojimas regione mažėjo 4 proc., mūsų parduotos elektros kiekis augo 5 proc. Bendras klientų skaičius visose šalyse padidėjo 3 kartus, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir viršijo 32 tūkst. Ir toliau sieksime didinti savo rinkos dalį, pirmiausia plėsdami bendradarbiavimą su verslo klientais“, – sako Uldis Bariss, „Latvenergo“ komercijos direktorius.
Pirmąjį šių metų pusmetį „Latvenergo“ elektrinės pagamino 2111 GWh elektros. Dauguvos hidroelektrinės našumas dėl žemesnio vandens lygio Dauguvos upėje mažėjo 35 proc. ir siekė 740 GWh. Tuo tarpu Rygos šiluminė elektrinė pagamino 128 GWh mažiau elektros nei praėjusiais metais dėl santykinai mažos elektros ir aukštos gamtinių dujų kainos bei mažesnio šiluminės energijos poreikio esant šiltesniems orams. Šiuo laikotarpiu „Latvenergo“ pagamino 1419 GWh šiluminės energijos, o tai – 12 proc. mažiau nei 2013 m. tuo pačiu metu.
Kompanijos pajamos siekė 543,1 mln. eurų, o pelnas augo 47 proc. ir siekė 42,3 mln. eurų. Pelnas kito dėl privalomų viešųjų pirkimų pajamų ir išlaidų, kurios 2013 m. pirmąjį pusmetį sudarė 26,3 mln. eurų nuostolių. Jei, pagal įstatymų pakeitimą, už privalomuosius viešuosius pirkimus atsakinga institucija būtų pakeista 2013 m. pradžioje*, „Latvernergo“ grupės pelnas šių metų pirmąjį pusmetį būtų mažėjęs. Rezultatams įtakos turėjo ir sumažėjęs Dauguvos hidroelektrinės našumas bei 7,7 mln. eurų išaugusios išlaidos dėl metų pradžioje įvesto subsidijuojamos elektros mokesčio. Pirmąjį pusmetį bendrovės pajamos mažėjo 21 mln. eurų dėl elektros pardavimo reguliuojamu tarifu Latvijoje.
„Latvenergo“ grupė yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Latvijoje: pirmąjį pusmetį ji sumokėjo 61,8 mln. eurų į valstybės biudžetą, iš kurių 23,6 mln. eurų buvo sumokėta dividendais. Be to, per pastaruosius penkerius metus bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 500 mln. eurų mokesčių.
Pirmąjį šių metų pusmetį kompanijos investicijos siekė 64,7 mln. eurų. Siekdama pagerinti perdavimo paslaugų kokybę ir techninius parametrus, „Latvenergo“ Grupė ir toliau investuoja į tinklų aktyvus – pirmąjį pusmetį tai sudarė daugiau nei 70 proc. visų investicijų.
Šiuo metu vienas svarbiausių investicinių projektų yra Kuržemės žiedas, esantis „NordBalt“ tinklo infrastruktūros dalis. Bendra projekto suma, skaičiuojama, sieks 200 mln. eurų, projektas turėtų būti baigtas 2019 m. Iki 2014 m. antrojo pusmečio į projektą jau investuota 94,3 mln. eurų. Šių metų rugpjūtį baigta tiesti ir pradėjo veikti 330 kV perdavimo linija Gruobinia–Ventspilis. Kuržemės žiedas yra vienas svarbiausių nacionalinių energetikos sektoriaus projektų Latvijoje.
2014 m. pradžioje tarptautinė reitingų agentūra „Moody’s Investors Service“ patvirtino „Latvenergo“ suteiktą stabilios prognozės reitingą „Baa3“.
