Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) baigta diegti nauja pasėlių deklaravimo informacinė sistema. Įgyvendintus projektą, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas bus patogesnis, o deklaravimo procesas administruojamas efektyviau. 3,9 mln. litų vertės informacinės sistemos diegimo projektą įgyvendino IT konsultacijų ir paslaugų bendrovė „Alna Intelligence“.
Pasak IT konsultacijų ir paslaugų bendrovės „Alna Intelligence“ direktoriaus Kazimiero Tonkūno, įgyvendinant projektą, 480-yje Lietuvos seniūnijų buvo sukurtos kompiuterizuotos darbo vietos, kurios prijungtos prie NMA informacinės sistemos. Todėl šiemet pirmą kartą Lietuvos žemdirbių paraiškų duomenys tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus yra suvedami ne tik dešimtyje NMA teritorinių skyrių, bet ir 480-yje seniūnijų visoje Lietuvoje.
Sukūrus daug naujų prieigų prie NMA informacinės sistemos, žemdirbiams pasėlius deklaruoti bus patogiau, o pats deklaravimo procesas bus efektyviau administruojamas. „Seniūnijose paraiškų duomenys į NMA informacinę sistemą yra ne tik suvedami – čia pat paraiškose padarytas klaidas bus galima ir pataisyti“, – sako „Alna Intelligence“ vadovas. Anksčiau žemdirbių užpildytos popierinės paraiškų formos ES paramai gauti seniūnijose būdavo tik surenkamos ir persiunčiamos į teritorinius NMA skyrius. Paraiškose radus klaidų, jos būdavo vėl siunčiamos į seniūnijas. Dėl to pasėlių deklaravimo procesas užsitęsdavo ir kai kurie ūkininkai, neteisingai užpildę paraiškas, rizikuodavo laiku negauti ES išmokų.
Įgyvendinant projektą, buvo nupirkta ir įdiegta kompiuterinė bei programinė įranga, ja dirbti apmokyti žmonės, sukurta bendra informacinė sistema. Taip pat buvo pritaikytas naujas NMA IT ūkio bei nutolusių darbo vietų, esančių 480-yje seniūnijų, aptarnavimo procesas. Visa tai buvo atlikta vos per pusantro mėnesio. Kitą projekto dalį sudaro dalies kompiuterinės bei programinės įrangos nuoma, profesionalios IT ūkio priežiūros bei centralizuoto gedimų sprendimo centro paslaugos.
K. Tonkūno teigimu, įrangos bei IT paslaugų nuoma padėjo organizacijai išspręsti jos IT ūkio neefektyvaus valdymo problemą. „Buvo optimaliai parinkta įranga – tik tiek, kiek reikia efektyviam darbo atlikimui užtikrinti. Organizacijai sumažėjo turto valdymo, jo senėjimo bei utilizacijos rūpesčių. Kitas privalumas – sumažėjusios IT ūkio valdymo sąnaudos, nes IT priežiūros paslaugas teikiant centralizuotai bei nuotoliniu būdu nereikia papildomai samdytis žmonių. Tai yra labai svarbu siekiant taupyti valstybinės organizacijos lėšas“, – sako jis. Nors IT įrangos bei jos priežiūros paslaugų nuomos modelis yra plačiai taikomas Vakarų Europos valstybinėse institucijose, Lietuvoje jis, deja, nėra toks populiarus.
