Praėjusią savaitę elektros kilovatvalandės kaina Baltijos šalių biržoje „Baltpool“ buvo viršijusi 40 centų už kilovatvalandę ribą ir, palyginti su vidutine kaina biržoje, padidėjusi daugiau kaip tris kartus. Tiesa, nuo šios savaitės pradžios elektros kaina biržoje normalizavosi ir trečiadienio vakarą jos kainos vidurkis vėl buvo grįžęs prie įprastų 14 centų už kilovatvalandę ribos.
Tokius elektros kainų viražus biržoje lėmė sumažėjusi jos importo pasiūla. O ji sumenko Rusijos teritorijoje atjungus vieną aukštosios įtampos liniją, kuria elektra tiekiama Baltijos šalims. Lietuvoje šis faktas iš karto aplipo konspiracijos teorijomis, jam imta klijuoti rusų akibrokšto etiketė. Bet realybė pasirodė esanti kur kas paprastesnė – paklausa netikėtai išaugo dėl latvių neapsižiūrėjimo, o ją šių metų laiku nedelsiant galėjo patenkinti Lietuvos elektrinė.
„Lietuvos energijos“ komunikacijos vadovė Ernesta Dapkienė teigė, kad nors Lietuvos elektrinė praėjusią savaitę dirbo pajėgiau negu įprasta, ji nedarė nieko neįprasto, t. y. atliko rezervinės galios palaikymo funkciją, kuri tokiais atvejais jai ir numatyta. Kadangi jos elektros kilovatvalandės savikaina siekė daugiau kaip 37 centus, elektros energijos biržoje trūkstant pigesnės elektros pasiūlos, jos kaina pakilo iki minimo lygio.
Vadinasi, Lietuvos elektrinės pagamintą elektrą „Lietuvos energija“ per biržą galėjo parduoti rinkos kaina ir padengti ne tik jos gamybos sąnaudas, bet iš to ir šiek tiek uždribti. Tiesa, šio fakto E. Dapkienė negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti motyvuodama tuo, kad tai yra komercinė paslaptis.
Bet kuriuo atveju nuostolių dėl tokių elektros kainų svyravimų praktiškai niekas nepatyrė – šalies birža veikė taip, kaip ir turėjo veikti, elektros šalyje niekas nepritrūko, vartotojai kainos svyravimų nepajuto. Vieninteliais nukentėjusiaisiais šioje situacijoje galėjo tapti neapdairūs elektros tarpininkai, neapsidraudę nuo elektros kainų svyravimo ar ją perkantys tiesioginiais sandoriais.
IQ šaltinių teigimu, apie planinį aukštosios įtampos linijų remontą rugpjūčio 18–26 d. rusai buvo paskelbę dar liepos pradžioje. Tiesa, nepriklausomos elektros teikėjos „Enefit“ direktorius Liudas Liutkevičius kalbėjo, kad jų įmonė tokios informacijos nebuvo gavusi, bet, jo teigimu, taip galėjo įvykti dėl pačios sistemos specifikos. „Nordpool“ sistemoje, apimančioje Šiaurės šalis, informacija apie visus remontus ir sutrikimus skelbiama viešai. BRELL sistemoje, kuriai priklauso ir Baltijos šalys, tokia informacija nėra viešai prieinama, apie svarbius įvykius elektros sistemos dalyviai informuojami atskirai.
Ši informacija, matyt, nepasiekė ir reikiamų adresatų Latvijoje, kurioje kaip tik tuo pačiu metu remontui buvo išjungta dujų jėgainė Rygoje. Įtariama, kad šios šalies įmonės, užsiimančios elektros skirstymu ir gamyba, tiesiog laiku nepasidalijo reikiama informacija. Šis sutapimas ir paskatino brangesnės elektros paklausą biržoje.
Kalbėdamas apie elektros biržos funkcionavimo specifiką L. Liutkevičius pastebėjo, kad joje kainos yra linkusios labiau svyruoti nei, pavyzdžiui, vertybinių popierių biržoje. Anot jo, taip yra dėl to, kad elektros linijų pralaidumas nėra beribis, be to, dideli elektros energijos gamybos šaltiniai dažnai yra koncentruoti vienoje vietoje. Tai reiškia, kad vienas didesnis sutrikimas kritinėje sistemos dalyje gali staigiai sukelti elektros energijos trūkumą ir, veikiant rinkos principams, padidinti jos kainą.
Kalbėdamas apie kainos rekordus, L. Liutkevičius paminėjo dvejų metų senumo įvykius Estijoje, kai dėl staiga sugedusio pusantro šimto megavatų galios elektrinės bloko elektros kaina biržoje kelioms valandoms buvo šoktelėjusi iki 7 tūkst. litų už megavatvalandę. Viršutinę ribą jos kaina buvo pasiekusi ir dėl nepatyrusių biržos dalyvių, kurie tuo metu buvo pateikę pavedimus į biržą atitinkamam elektros energijos kiekiui pirkti praktiškai už bet kokią kainą.
Paieška archyve
