Šiemet pirmą pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO klientai patyrė 20 proc. mažiau elektros tiekimo nutrūkimų, o dėl sklandesnio tinklo valdymo ir operatyvinių brigadų darbo vidutinė atsijungimų trukmė sutrumpėjo net 2,4 karto. Nuoseklios ir tikslingos skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO investicijos lemia, kad elektros skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos patikimumo rodikliai, atmetus stichinių reiškinių (force majeure) poveikį, gerėja jau kelerius metus iš eilės.
Šiemet per pirmą pusmetį vienam LESTO klientui tenkantis vidutinis elektros energijos tiekimo nutrūkimų skaičius (SAIDI rodiklis) sudarė 0,74 karto – tai 20 proc. mažesnis rodiklis nei pernai tuo pačiu metu. Atitinkamai, tokių nutrūkimų trukmė, tenkanti vienam vartotojui, lyginamuoju laikotarpiu sutrumpėjo nuo 132,1 iki 59,3 minutės, tai yra 2,4 karto.
Atmetus stichinių reiškinių (force majeure) padaromą įtaką, per pusmetį dviem LESTO vartotojams teko vienas elektros tiekimo sutrikimas. Vienam vartotojui per pusmetį teko vidutiniškai 33,63 minutes be elektros energijos.
„Sutrikimai elektros tinkle yra neišvengiami, tačiau nuosekliai dirbdami galime juos mažinti. Kryptingos investicijos jau duoda vaisių, šiemet patikimumo rodikliai, atmetus stichinių reiškinių poveikį, yra geriausi per penkerius metus. Kasmet vietoje demontuotų oro linijų paklojame po 1000 kilometrų požeminių kabelinių linijų, kurios apsaugo tinklą nuo gamtos stichijų poveikio, didina elektros persiuntimo patikimumą, o be to, gražėja kraštovaizdis. Tobulėti dar yra kur, kadangi didžiausią skirstųjų tinklų dalį – net 82,7 proc. – vis dar sudaro gamtos stichijų lengviau pažeidžiamos oro linijos, o jų ilgio pakaktų kelis kartus būtų apjuosti visą pasaulį“, – teigia Virgilijus Žukauskas, AB LESTO Elektros tinklo tarnybos direktorius.
Anot jo, itin daug prie rodiklių gerėjimo prisidėjo plėtojamos automatinės sistemos, diegiama dispečerinė valdymo sistema SCADA, kuria darbuotojai operatyviai nuotoliniu būdu gali atlikti perjungimus ir atnaujinti elektros tiekimą.
„Gamtos stichijos pridaro nuostolių, tokiais atvejais už sklandų darbą turime būti dėkingi operatyvinių brigadų darbuotojams. Jiems, kad greičiau įsižiebtų užgesusios lemputės, tenka be poilsio dirbti ir savaitgaliais, ir naktimis“, – aiškina V. Žukauskas.
Geriausiu elektros energijos persiuntimo patikimumu džiaugiasi Vilniaus regiono gyventojai – sutrikimų čia būna mažiausiai, jie būna trumpiausi, kadangi sostinėje plačiausiai išplėtotas kabelinis tinklas leidžia patikimą elektros energiją tiekti didžiausiam klientų skaičiui. Daugiausia nuostolių skirstomajam tinklui gamtos stichijos padaro miškingose vietovėse, taip pat, pajūryje, kur vėjai būna stipriausi.
Didelė atsakomybė už „dingusią elektrą“ vis tik tenka patiems gyventojams: šalia oro linijų neturėtų būti medžių ar kitų želdinių, tačiau žemių savininkai vis tiek juos augina, o gamtos stichijų metu jie dažnai sukelia pavojų tinklo įrenginiams ir patiems gyventojams. Gyventojams kyla prievolė jiems nuosavybės teise priklausančius želdinius genėti – tačiau visus darbus būtina suderinti su LESTO ir, jei reikia, su aplinkosaugos ir kitomis institucijomis. Gamtos stichijų sukelti padariniai lemia daugiau nei pusę elektros tiekimo nutrūkimų.
Neleistini įmonių ar gyventojų veiksmai – dar viena kliūtis patikimam elektros energijos tiekimui. Vien per 2011 m. elektros kabeliai dėl išorinio poveikio mechaniškai buvo pažeisti 238 kartus, elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei 100 tūkst. vartotojų. Pridėjus avarinius atsijungimus dėl vagysčių ir chuliganizmų, pernai daugiau nei 200 tūkst. vartotojų buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas. Itin tai aktualu perkūnijų metu – dėl didesnių apkrovų sudega transformatoriai, iš kurių vagys išleidžia alyvą.
„Kasmet LESTO į tinklo modernizavimą ir plėtrą investuoja po 300 mln. litų, todėl apmaudu, kai piktavaliai aukoja visuomenės interesus dėl galimybės smarkiai rizikuojant neleistinai užsidirbti. Juolab ir tas galimas uždarbis, lyginant su visuomenės patiriama žala, yra itin menkas, be to, itin rizikingas paties nusikaltėlio gyvybei. Todėl gyventojai, pastebėję įtartinai besielgiančius asmenis prie elektros tinklo įrenginių, turėtų nelikti abejingi ir pranešti LESTO telefonu 1802, arba bendruoju pagalbos telefonu 112“, – teigia V. Žukauskas.
Gyventojai gedimus skirstomajame tinkle gali registruoti klientų aptarnavimo telefonu 1802. Siekiant greičiau nustatyti tinklo gedimo vietą ir atstatyti elektros tiekimą, klientų prašoma nurodyti vartotojo kodą, kuris yra nurodytas klientų atsiskaitymų knygelėse, arba tikslius elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį sudariusio asmens duomenis. Jeigu gedimas įvyksta vidutinės įtampos tinkle (mieste, miestelyje ar gyvenvietėje), apie tokį gedimą dispečeris dažniausiai sužino ir be vartotojų skambučių. Operatyvinės brigados pirmiausia šalina tuos gedimus, kurie elektros tiekimo sutrikimus lėmė didžiausiam elektros vartotojų skaičiui arba visuomeninės paskirties objektams.
Paieška archyve
