Dvi atskiros žmonių grupės naudojančios „iPhone“ ir „iPad“ mobiliuosius įrenginius, prieš kelias dienas padavė į teismą jų gamintoją, korporaciją „Apple“ – praneša portalas „Yahoo! News“, cituodamas naujienų agentūros „Reuters“ medžiagą. Kolektyviniame ieškinyje tvirtinama, kad savininkų prietaisuose esanti programinė įranga be vartotojų sutikimo perduoda asmeninę informaciją trečiosioms šalims, užsiimančioms reklamos verslu.
Abejuose ieškiniuose, kurie jau yra pateikti JAV federaliniam Kalifornijos teismui, savo privatumu susirūpinę žmonės reikalauja, kad būtų nutrauktas „iPhone“ išmaniajame telefone bei „iPad“ planšetiniame kompiuteryje veikiančioje „iOS“ operacinėje sistemoje vykstantis neteisėtas asmeninių duomenų perdavimas trečiosioms šalims. Ieškovai taip pat reikalauja piniginės kompensacijos.
Ieškovų atstovas, Majadas Nachavatis (Majed Nachawati) iš advokatų kontoros „Fears & Nachawati“, teigia, kad abu ieškiniai tam tikru atžvilgiu gali būti sujungti į vieną bylą bei teisme nagrinėjami kartu, jei taip nuspręs teisėjai.
Kartu su nepasitenkinimu „Apple“ atžvilgiu, kaltinimai gruodžio 23 d. parengtame ieškinyje buvo pareikšti ir populiarios programinės įrangos kūrėjams, kurie savo produkciją platina per „Apple“ valdomą internetinę programinės įrangos parduotuvę „App Store“. Į sąrašą pateko tokios programos kaip „Textplus4“, „Paper Toss“, „Weather Channel“, „Dictionary.com“, „Talking Tom Cat“ ir „Pumpkin Maker“.
Šių metų balandžio mėnesį pataisytame sutarties tarp „Apple“ ir programinės įrangos kūrėjų variante, buvo nurodyta, kad „Apple“ pasilieka teisę nutraukti privačių vartotojo duomenų siuntimą trečiosioms šalims išskyrus tuos atvejus kai šis duomenų siuntimas yra būtinas programinės įrangos funkcionavimui. Atsižvelgiant, kad pasirašydami sutartis programinės įrangos kūrėjai įsipareigoja, kad jų produktai nepažeis asmens privatumo įstatymų, galima daryti prielaidą, kad teismo procese jų kaltė gali būti pripažinta pirmiausiai.
Majadas Nachavatis, komentuodamas pateiktus ieškinius, taip pat pridūrė: „Mes taip pat stebime ir „Google“ kompanijos „Android“ platformą, tačiau ieškinys prieš juos dar nėra parengtas“.
Dar rugsėjo mėnesį interneto žiniasklaidoje buvo nuvilnijusi įvairių pranešimų banga dėl neva „Android“ operacinėje sistemoje veikiančios programinės įrangos, kuri be jos vartotojų sutikimo dalinasi asmeniniais duomenimis su neaiškios kilmės trečiosiomis šalimis. Tai patvirtino ir „Duke“ bei „Penn State“ universitetų tyrėjų atliktas tyrimas, kurio metu, naudojantis „TaintDroid“ programa analizuojančią duomenų srautus ir fiksuojančią kitų programų aktyvumą, buvo išsiaiškinta, kad daugiau kaip 15 iš 30 populiarių ir nemokamų „Android Market“ prieinamų programų be sutikimo iš telefono siunčia privačius duomenis.
Susirūpinimas dėl vartotojų privatumo bei asmeninių jų duomenų saugumo pastaruoju metu yra itin plačiai eskaluojama tema, kuri atsirado kartu su vis labiau populiarėjančiais išmaniaisiais telefonais, o kartu ir augančiu programinės įrangos pasiūlos kiekiu. Štai, pavyzdžiui, per 2009 metus visame pasaulyje buvo atsisiųsta apie 300 milijonų programų, tuo tarpu per 2010-uosius – jau 5 milijardai. Privatumo apsauga taip pat glaudžiai susijusi ir su populiariausiais pasaulyje socialiniais tinklais bei didėjančia jų integracija į mobiliuosius įrenginius.
