Lietuvos planas atnaujinti karinį jūrų laivyną ir įsigyti keturis naujus daugiafunkcinius patrulinius laivus (MP-OPV) paskatins naujų darbo vietų kūrimąsi. Skaičiuojama, kad projekto įgyvendinimas Lietuvoje pareikalaus apie 1000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Daugiausia – apie 700 – reikalingų darbo vietų būtų susijusios su laivų projektavimu ir statyba Klaipėdoje, dar apie 150 – su įrangos gamyba, o likusios apimtų techninės priežiūros, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus. Visa programa sudarytų daugiau nei 4 mln. darbo valandų per kelerius projekto įgyvendinimo metus, skaičiuoja potenciali naujų laivų tiekėja, Prancūzijos gynybos bendrovė „Naval Group“.
„Naval Group“ nuotr.
Bendrovės vertinimais, bent 30 proc. visos kontrakto vertės liktų Lietuvos ekonomikoje per vietos pramonės, mokslinių tyrimų ir techninės priežiūros veiklas.
„Kalbame ne tik apie naujus laivus Lietuvos kariniam jūrų laivynui. Tai būtų ilgalaikė „Naval Group“ investicija į Lietuvos pramonės kompetencijas, technologijų perdavimą, mokslinius tyrimus ir aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Lietuva ne tik įsigytų naujus laivus, bet ir taptų aktyvia šios programos dalyve, turinčia potencialą įsilieti į Europos gynybos pramonės grandines per aukštos pridėtinės vertės sprendimų eksportą“, – teigia Guillaume Weisrock, „Naval Group“ viceprezidentas pardavimams ir verslo plėtrai Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
Laivus „Naval Group“ planuoja statyti Klaipėdoje, bendradarbiaujant su „Vakarų laivų gamykla“ ir kitomis Lietuvos įmonėmis. Praėjusį mėnesį prancūzų atstovai lankėsi „Vakarų laivų gamykloje“ Klaipėdoje, kur susitikimų metu daugiausia dėmesio skirta praktiniams pramoninio bendradarbiavimo aspektams Lietuvos karinio laivyno atnaujinimo programos kontekste bei galimybėms kartu vystyti projektus Lietuvai ir kitoms NATO šalims.
Lietuvos verslui atsiveria kelias į Europos gynybos rinką
Be projektavimo ir statybos darbų, daugiafunkcių patrulinių laivų programa apimtų ir platesnį vietinio verslo įtraukimą. „Naval Group“ jau yra identifikavusi apie 60 potencialių Lietuvos partnerių, galinčių prisidėti prie tiekimo grandinės, integracijos, technologijų vystymo bei vėlesnės laivų priežiūros.
„Lietuva turi labai stiprų lazerių, dronų ir aukštųjų technologijų sektorių. Matome potencialą šias kompetencijas integruoti į pažangias jūrines sistemas ir kartu kurti naujos kartos sprendimus NATO rinkai“, – teigia G. Weisrock.
Bendrovė jau yra pasirašiusi ketinimo bendradarbiauti sutarimus su Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėmis, tarp jų „NT Service“, „Astrolight“, „Aktyvus Photonics“, „Unmanned Defense Systems“, „Granta Autonomy“, „Frankenburg Technologies“ ir DBOX. Jų technologijos taptų platesnės „Vantage“ vardu pavadintos „sistemų sistemos“ dalimi, kuri apjungtų Lietuvoje kuriamas dronų, antidronines, lazerių ir autonominių sistemų technologijas į vieną integruotą sprendimą, skirtą karinių laivų apsaugai, kritinės infrastruktūros stebėjimui bei jūrinėms ir pakrančių operacijoms.
„Naval Group“ Lietuvoje jau yra pradėjusi ir „SHIELD Lab“ iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti vietinius jūrinių gynybos technologijų tyrimus bei inovacijų kūrimą, apjungiant šalies universitetus bei mokslinių tyrimų centrus. Iki šiandien jau pasirašyti supratimo memorandumai su Klaipėdos universitetu, Kauno Technologijos Universitetu, Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) bei Baltijos pažangių technologijų institutu.
NATO jau naudoja šią platformą
Prancūzų Lietuvai siūlomi MP-OPV laivai būtų statomi remiantis ta pačia priešmininių laivų platforma, kurią NATO priešmininėms operacijoms jau naudoja Belgijos ir Nyderlandų kariniai laivynai, o tokiose operacijose NATO formatu dalyvauja ir Lietuva. Tai reikštų, kad Lietuva įsigytų ne koncepcinį ar dar tik projektuojamą sprendimą, o jau NATO operacijose naudojamą ir jūroje patikrintą platformą.
Numatoma, kad Lietuvos MP-OPV laivai bus pritaikyti Baltijos jūros sąlygoms, aprūpinti išplėtotomis dronų sistemomis, autonominiais sprendimais, kuriais galėtų būti vykdomos tiek priešmininės operacijos, tiek ir saugoma povandeninė infrastruktūra – kabeliai, energetikos jungtys ir kiti strateginiai objektai.
G. Weisrock pabrėžia, kad „Naval Group“ numatytas MP-OPV yra pilnavertis karinis laivas, pasižymintis korvetei būdinga ugnies galia, fregatai būdingu atsparumu ir mažesniu akustiniu pastebimumu bei daugiafunkcei platformai reikalingu universalumu. Toks sprendimas leidžia maksimaliai užtikrinti įgulos saugumą net aukšto intensyvumo karinių veiksmų scenarijuose.
