Kauno technologijos universitetas prisidėjo prie reikšmingo įvykio Lietuvos kariuomenės istorijoje – pirmojo Pirmos klasės bepiločių orlaivių sistemų (pirmojo asmens vaizdo – PAV) techniko/remontininko kurso organizavimo, kurį inicijavo Bepiločių sistemų mokymo centras.
Kursas vyko 2025 m. rugsėjo 1 d. – spalio 3 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centro „M-Lab“ Jaunųjų tyrėjų kūrybinėje erdvėje „Young Lab“, kur kariai turėjo galimybę mokytis ir praktikuotis moderniose universiteto laboratorijose.
KTU suteikė mokymams reikalingą infrastruktūrą – šiuolaikiškai įrengtas patalpas, pritaikytas technologiniams eksperimentams ir praktiniam darbui, taip pat dalį kursams būtinos įrangos.
Per tris savaites trukusius mokymus kariai ne tik susipažino su bepiločių orlaivių sandara ir ryšių sistemomis, bet ir praktiškai išmoko keisti bei remontuoti komponentus, gaminti ir atnaujinti baterijas, kurti 3D modelius, juos spausdinti bei suprasti iniciatorių veikimo ir gamybos principus.
Baigę kursą klausytojai įgijo gebėjimą savarankiškai surinkti ir remontuoti PAV dronus, taip dar labiau stiprindami dronų valdymo pajėgumus Lietuvos kariuomenės vienetuose.
„Dėkojame KTU už atvirumą ir geranoriškumą – sąlygos, kurias sudarėte, buvo puikios. Tikimės, kad ateityje dar ne kartą čia sugrįšime. Norime, kad mūsų bendradarbiavimas būtų naudingas visoms pusėms. Mes esame tam, kad būtumėte jūs – galėtumėte čia augti, kurti mokslą ir ugdyti žmones“, – pažymi Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vadas pulkininkas Rimantas Jarmalavičius, įteikęs oficialią padėką „Young Lab“ komandai.
„M-Lab“ veiklos vystymo vadovė dr. Lolita Jurkšienė džiaugiasi, kad universitetas galėjo prisidėti prie šios iniciatyvos, kuri tapo puikiu pavyzdžiu, kaip KTU infrastruktūra, laboratorijos ir technologiniai sprendimai gali būti pritaikomi praktiniams, valstybei svarbiems tikslams.
„Visas „M-Lab“, įskaitant ir studentų praktinių įgūdžių plėtojimui pritaikytas „Young Lab“ erdves, kurtas siekiant skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kad čia susitiktų mokslas, kūryba ir praktiniai gebėjimai. Todėl labai smagu matyti, kaip šiose laboratorijose mokosi ir tobulėja trumpam studentais tapę kariai – žmonės, kurių darbas tiesiogiai prisideda prie mūsų šalies saugumo“, – teigia ji.
L. Jurkšienė akcentuoja, kad šie mokymai gali tapti tvirtu pagrindu ilgalaikiam bendradarbiavimui. Anot jos, ateityje KTU erdvėse būtų galima organizuoti daugiau panašių mokymų, plėtoti bendras iniciatyvas bei kartu su Lietuvos kariuomene vykdyti tyrimus ir technologinius eksperimentus.
„Mums labai svarbu būti atvira institucija, kurioje žinios ir technologijos tarnauja visuomenei. O kai tai prisideda prie valstybės saugumo – tai suteikia dar ir stiprų pasididžiavimo jausmą“, – dalijasi ji.
Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota pabrėžia, kad KTU – tai ne tik patalpos, bet visų pirma žmonės ir žinios, todėl universitetas yra visuomet pasirengęs prisidėti savo kompetencijomis atliekant tyrimus ir kuriant technologijas. Pasak jo, bendradarbiavimas su šalies kariuomene jau vyksta įvairiose srityse, o ateityje jis tik stiprės.
„Bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene mums suteikia didelę pridėtinę vertę – tai galimybė pritaikyti universiteto technologines žinias ir patirtį nacionaliniam saugumui stiprinti. Dronų technologijų srityje KTU turi tiek inžinerinę, tiek taikomųjų tyrimų kompetenciją, todėl matome daug potencialo kurti sprendimus, kurie būtų naudingi tiek gynybai, tiek pramonei. Tikrai norėtume, kad tokie projektai taptų reguliarūs. Mums tai ne tik partnerystė, bet ir bendras siekis kurti vertę Lietuvai“, – sako jis.
Paieška archyve
