Skaitmeninė era nestoja – o kartu su ja auga ir duomenų mokslo vaidmuo, nuo kurio šiandien priklauso daugelio verslų kryptis. Tokiose srityse kaip prognozavimas, klientų elgsenos analizė ar rizikų vertinimas, duomenų mokslininkai įgalina įmones priimti ne emocijomis, o įrodymais grįstus sprendimus. Tad nenuostabu, kad aukštos kvalifikacijos duomenų analitikų ir inžinierių paklausa auga sparčiau nei ją spėja patenkinti švietimo sistema. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas (VU MIF) ruošia duomenų mokslo ekspertus, pasiruošusius sklandžiai įsilieti į darbo rinką. Solidžiomis stipendijos gabiausius studentus remia ir verslo atstovai.
MIF studentai. J. Auškelio nuotr.
„Gebėjimas analizuoti duomenis tampa būtina savybe, kuri padeda kurti naujas žinias moksle, priimti sprendimus versle, kurti strategijas. Duomenų mokslo ekspertai gali tai daryti aukščiausiu lygmeniu, todėl investavimas į būsimųjų ekspertų ateitį yra būtinas“, – sako VU MIF prodekanė prof. Jurgita Markevičiūtė.
„Dirbdami su tarptautiniais klientais visose industrijose – nuo sveikatos apsaugos iki e-komercijos – matome, kaip svarbu turėti stiprias duomenų analizės kompetencijas. Todėl pasirinkimas prisidėti prie Vilniaus universiteto stipendijų steigimo duomenų mokslo studentams mums buvo natūralus“, – bendradarbiavimo svarbą įvardina Lina Šiumetė, „Coherent Solutions“ vadovė Lietuvoje.
Pasak jos, nors vis daugiau jaunų žmonių renkasi su IT ir duomenų mokslu susijusias studijas, vis dar svarbu skatinti jų pasitikėjimą savimi bei parodyti, kaip šios žinios taikomos realiame versle. Vienas būdų tai padaryti – remti juos ne tik žiniomis, bet ir finansiškai.
„Stipendijos – tai ne tik parama, bet ir aiški žinutė: mes tikime tavimi ir tavo pasirinkimu. Jauni žmonės, matydami, kad verslas investuoja į jų ateitį, dažniau įsitraukia į praktinius projektus, aktyviau domisi realiais iššūkiais ir dažniau lieka Lietuvoje kurti vertės“, – teigia ji.
Vienos stipendijos dydis – 1000 Eur. Iš viso skiriamos šešios stipendijos: trys, studijuojantiems informacinių technologijų studijų programoje ir trys – besimokantiems duomenų mokslo studijų programoje. Stipendijų tikslas – jaunuolius paskatinti už geriausius pirmojo studijų semestro studijų rezultatus.
Prof. J. Markevičiūtė įsitikinusi, kad stipendijos ne tik skatina studentus tobulėti, tačiau jos parodo studentams, kaip universitetas ir socialiniai partneriai jais didžiuojasi. „Investicija į talentingą žmogų – tai tuo pačiu ir investicija į visuomenę, į jos tobulėjimą naujame dirbtinio intelekto pasaulyje“, – pabrėžia profesorė.
Lietuvoje, remiantis pastarųjų metų statistika, IT specialistų paklausa stabiliai auga, o verslas dažnai susiduria su iššūkiais rasti tinkamų kompetencijų darbuotojus. Duomenų mokslo srityje tai jau tampa struktūrine problema. Lina pažymi, kad į tokią realybę negalima žiūrėti pasyviai – verslas turi veikti kartu su universitetais ir kitais švietimo partneriais.
„Coherent Solutions“ šiame kontekste taiko kompleksinį požiūrį – įmonė ne tik remia studentus, bet ir siūlo įvairias jaunųjų specialistų integracijos programas. „Reguliariai organizuojame mentorystės, praktikos, net karjeros starto programas. Siekiame, kad jauni talentai ne tik įgytų žinių, bet ir jaustųsi saugiai žengdami pirmuosius žingsnius technologijų sektoriuje“, – sako Lina.
Paklausta, kokių savybių dažniausiai pastebi tarp perspektyviausių jaunųjų specialistų, ji išskiria smalsumą, gebėjimą mokytis ir bendradarbiauti. „Technologijų pasaulis greitai keičiasi. Todėl svarbiausios savybės – ne tik žinios, bet ir noras tobulėti, gebėjimas prisitaikyti, kritinis mąstymas.“
Kalbėdama apie ateitį, Lina išskiria keletą sisteminių aspektų, be kurių Lietuva negalės konkuruoti globalioje talentų rinkoje: „Turime stiprinti IT mokymą mokyklose, skatinti universitetų programų lankstumą, plėsti praktinių projektų kiekį studijų metu ir įtraukti verslą į ugdymo procesą ne kaip svečią, o kaip partnerį.“
Pasak jos, investicija į studentus – tai strateginis sprendimas. Duomenų mokslo specialistai šiandien jau nebe palaikantys darbuotojai, o verslo pokyčių varikliai. Ir būtent nuo to, kiek jų turėsime, priklausys, ar Lietuva bus tik technologijų vartotoja, ar jų kūrėja.
