Stiprinant aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, dviejuose regionuose atsiras nauji aukštųjų mokyklų padaliniai, Kaune – Lietuvos inžinerijos kolegija.
Vyriausybė pritarė trims aukštųjų mokyklų pateiktiems jungimosi projektams: Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla taps Vilnius TECH padaliniu Klaipėdoje, Marijampolės kolegija – Mykolo Romerio universiteto padaliniu Marijampolėje, o Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija taps viena kolegija Kaune.
„Šiandien Vyriausybės priimtas sprendimas užbaigia antrą valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo etapą – patvirtinti visi penki suplanuoti kolegijų jungimosi projektai. Dar praėjusių metų pabaigoje pritarta dviem projektams Vilniuje ir Alytuje. Šiuo metu kolegijos ruošiasi paskutiniam tinklo stiprinimo etapui – atlikti susijungimui reikalingus teisinius pakeitimus ir pasirengti studentų priėmimui jau atsinaujinusiose aukštosiose mokyklose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Klaipėdoje planuojama telkti transporto krypties studijas
Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM) prisijungus prie Vilnius TECH, Klaipėdoje atsiras universiteto padalinys – Lietuvos jūreivystės akademija.
Vilnius TECH rengs ne tik oro, žemės, bet ir vandens transporto specialistus, kurs intermodalinių pervežimų sistemas. Susijungus aukštosioms mokykloms planuojama kurti naują infrastruktūrą, atnaujinti studentų bendrabutį Klaipėdoje.
„Lietuvos jūreivystės akademija ir toliau vykdys kolegines jūrų inžinerijos ir jūrų technologijų krypčių studijas, jūrų transporto sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus. Tad ir toliau bus rengiami aukštos kvalifikacijos jūrininkai ir jūrų uosto specialistai. Numatoma kurti ir naujas tarpkryptines studijų programas, o jau esamas papildyti specialios paskirties laivų poreikius atitinkančių darbuotojų rengimo specializacijomis, pavyzdžiui, rengti jūrininkus darbui suskystintų gamtinių dujų laivuose“, – sako LAJM direktorius Vaclav Stankevič.
Pasak direktoriaus, taip pat rengiamasi kurti jūrinio vėjo jėgainių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymo programas. O tobulinant studijų ir mokymo infrastruktūrą numatoma statyti naują Jūrų inžinerijos ir atsinaujinančios energijos kompetencijų centrą, kuriame bus vykdomi praktiniai jūrinio vėjo jėgainių ir jas aptarnaujančio laivyno darbuotojų mokymai. „Tai unikalus projektas Lietuvoje, kuris reikšmingas ir viso Baltijos jūros regiono saugumui ir klestėjimui“, – pabrėžia V. Stankevič.
Marijampolėje – universitetinės studijos
Stiprinant aukštojo mokslo studijas Marijampolės regione, Marijampolės kolegija ruošiasi jungtis prie Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir tapti jo studijų padaliniu.
Tai prisidės prie Marijampolės regiono plėtros, padės rengti regionui labiausiai reikalingus specialistus, užtikrins aukštesnę studijų kokybę. Abi aukštosios mokyklos turi ilgametę bendradarbiavimo patirtį, vykdo panašių krypčių studijas.
„Marijampolės kolegija ir MRU turi ilgalaikes bendradarbiavimo tradicijas, todėl šių aukštųjų mokyklų sinergija sudarys sąlygas studijų kokybės gerinimui ir esminiam infrastruktūros atnaujinimui, mokslinių tyrimų plėtojimui ir mokslo daktarų parengimui, pasiūlys platesnį universitetinių studijų programų spektrą, o parengti specialistai geriau atlieps regiono, verslo poreikius paslaugų, švietimo bei kultūros srityse“, – sako Marijampolės kolegijos direktorė Alė Murauskienė.
Aukštosios mokyklos jau įsigijo ir ruošiasi rekonstruoti pastatą, kuriame įsikurs naujas MRU padalinys Marijampolėje. Pastate planuojamos įrengti 22 auditorijos, galinčios talpinti iki 600 studentų, modernios erdvės aukštosios mokyklos bendruomenei.
Kaune stiprinamas inžinierių rengimas
Stiprinant inžinerinės pakraipos kolegines studijas Kauno regione, Kauno technikos kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija planuoja jungtis į vieną aukštąją mokyklą – Lietuvos inžinerijos kolegiją.
Kauno technikos kolegijos direktorė Lina Girdauskienė tikisi, kad taip inžinerinės kompetencijos bus sutelktos vienoje institucijoje ir bus galima atliepti vis labiau augantį inžinierių poreikį darbo rinkoje.
„Kauno technikos ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos tinklo stiprinimo reformą visuomet vertino kaip puikią galimybę dar labiau sustiprėti studijų, taikomojo mokslo ir eksperimentinės plėtros, mokymosi visą gyvenimą ir poveikio šaliai kontekste. Tai suteikia galimybę investuoti į personalą ir jo kompetencijas, studijų bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą. Investicijų pagalba planuojame ne tik atnaujinti turimą studijų bazę, bet ir kurti naujas laboratorijas tiek jau turimose patalpose, tiek Kauno Aleksoto inovacijų pramonės parke. Atnaujindami studijų programas ypatingą dėmesį skirsime tvariai inžinerijai“, – sako L. Girdauskienė.
Lietuvos inžinerijos kolegijoje planuojama kurti naujas ir tobulinti esamas studijų programas, į jas įtraukti dirbtiniu intelektu paremtų modulių, daugiau skaitmeninių įrankių, investuoti į akademinio personalo kompetencijų vystymą.
Aukštoji mokykla atnaujins laboratorijų infrastruktūrą, kurs naują Elektronikos ir medžiagų apdirbimo inžinerijos laboratoriją. Tai leis įtraukti daugiau studentų į mokslinius tyrimus, suteikti jiems žinių apie naujausias technologijas, ugdyti darbo rinkos poreikius atitinkančias inžinerines studentų kompetencijas, atliekant įvairius tyrimus teikti paslaugas verslui.
Įgyvendinamas valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas
Siekdama gerinti koleginių studijų kokybę, Vyriausybė yra patvirtinusi 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planą, kuriame valstybinėms kolegijoms keliami veiklos tikslai.
Numatyta, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.
Tikimasi, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbins pagal įgytą kvalifikaciją. Taip pat 2029 m. valstybinėse kolegijose turėtų būti ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc.
Įgyvendinant kolegijų stiprinimo planą, jau pritarta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jungimuisi prie Vilniaus kolegijos ir Alytaus kolegijos jungimuisi prie Kauno kolegijos.
Paieška archyve
