Dirbtinio intelekto sprendimų kūrėjas – šiandienos profesija

Skaitmeniniame amžiuje dirbtinis intelektas (DI) tampa varomąja pažangos jėga. Jau šiandien vis daugiau DI sprendimų integruojama į įvairias sritis. Darbo rinkoje atsiranda milžiniška šiuos sprendimus kuriančių specialistų paklausa. Vilniaus Gedimino technikos universitetas („Vilnius Tech“) vykdo Dirbtinio intelekto sistemų bakalauro studijų programą ir ruošia šios srities specialistus.

Unikali studijų programa

Pasak Elektroninių sistemų katedros vedėjo profesoriaus dr. Artūro Serackio, poreikis vykdyti studijų programą, susijusią su DI, brendo jau seniai. „Jau daugiau nei 20 metų „Vilnius Tech“ Elektroninių sistemų katedros mokslininkai dirba su garso ir vaizdo apdorojimo algoritmais (šios krypties pradininkas – profesorius dr. Dalius Navakauskas). Šioje srityje sukaupėme ilgametę patirtį, tad dauguma studentų magistrantūros baigiamųjų darbų temas pradėjo sieti su DI metodų tobulinimu, pritaikymu praktinių uždavinių efektyviam sprendimui, naujų idėjų ir koncepcijų patvirtinimu“, – sako Elektroninių sistemų katedros vedėjas.

Kai prieš trejus metus Informacinių elektroninių sistemų magistratūros studijų programoje buvo pristatyta nauja specializacija „DI sistemos“, ji akimirksniu susilaukė didelio dėmesio – studijuoti grįžo net prieš kelerius metus bakalauro studijas baigę universitetų absolventai. Tad praėjusiais metais buvo nuspręsta vykdyti bakalauro studijų programą. Pasirinkę šią studijų programą, studentai galės pretenduoti ir į „Teltonikos“ įsteigtą 3000 eurų metinę stipendiją.

„Pagrindinės mūsų taikomosios kryptys yra vaizdo analizė ir garso, kalbėjimo signalų analizė, taikant giliojo mokymo ar mažiau parametrų turinčio mašininio mokymo metodus, kuriuos galime įdiegti į nešiojamus elektroninius įrenginius. Tikime, jog mokytis geriausia sprendžiant praktinius uždavinius, tad mūsų studijų programos baigiamieji darbai turi būti veikiantys maketai ar prototipai“, – sako profesorius.

Studijų metu studentai turi galimybę eksperimentuoti ir kurti savo originalius projektus žmogaus judesio sekimui, objektų matavimui iš vaizdo, bepiločių orlaivių danguje atpažinimui, šnekančio žmogaus atpažinimui ir net žmogaus paieškai mikrobangų radaro signaluose.

Specializacijos studijų dalykus veda daug praktinės patirties turintys dėstytojai, kurie nuolat bendradarbiauja su verslu bendruose inovacijų kūrimo projektuose. Taip pat dirba startuoliuose ar žymiose DI sprendimus diegiančiose įmonėse Lietuvoje ir užsienyje.

Dar studijų metais dalis studentų dirba, gilina žinias atlikdami praktiką. „Praktikos galimybių studentams netrūksta, net nesinori jų atiduoti kitiems, nes ir mums trūksta žmonių idėjoms įgyvendinti. Vien tik žvilgtelėjus į Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narius ir rėmėjus, matyti, kokia šauni ir auganti šiuo metu yra DI bendruomenė Lietuvoje“, – teigia A. Serackis.

Auga DI sprendimų paklausa

„Vilnius Tech“ profesorius dr. Dalius Matuzevičius teigia, kad šiandien sparčiai auga DI sprendimų paklausa, nes daugėja situacijų, kur DI užduotis atlieka geriau nei žmogus. „Situacijų daugėja ir dėl tobulėjančios aparatinės įrangos, kurioje DI algoritmai veikia, ir dėl tobulėjančių pačių algoritmų, ir dėl didėjančių kiekių duomenų, kuriuos reikia analizuoti. Jei viena įmonė automatizavo tam tikrus procesus naudodama DI sprendimus ir dėl to dirba efektyviau, tai kitos įmonės, norėdamos išlikti konkurencingomis, taip pat privalo didinti efektyvumą, tikėtina, naudodamos DI sprendimus“, – sako profesorius.

DI sprendimų paklausą augina ir didėjantis elektronikos įrenginių, kuriuos žmogus naudoja, skaičius ir įvairovė. „Žmogus nori, kad ta elektronika išspręstų kuo daugiau jo problemų. Įrenginiai žmogui galės vis daugiau padėti, jei duomenis apdoros vis išmaniau, jei mokės atliepti vartotojo poreikius. Sparčiai besivystančiai žaidimų industrijai, kuriamiems virtualiems pasauliams reikalingas DI, nes bus arba pagalbininkas žmogui kuriant tuos pasaulius, arba bus tų pasaulių gyventojas“, – teigia D. Matuzevičius.

Pasak profesoriaus, kuriant DI sprendimus svarbu kūrybiškai spręsti problemas. Technologijos keičiasi kasdien, tad ugdomas studentų gebėjimas greitai surasti ir išmokti naudotis naujais įrankiais. „Dirbtinio intelekto srityje tie įrankiai yra DI algoritmai ir sistemos, kuriose DI algoritmai yra vykdomi. Svarbu žinoti, kuriuos įrankius geriausia naudoti konkrečiai problemai spręsti. Reikia išmokti tobulinti esamus arba susikurti naujus įrankius“, – sako profesorius.

DI sprendimų kūrėjams atsiveria plačios karjeros galimybės. Dėl galimybės dirbti šio pobūdžio darbus nuotoliu, darbo rinka išsiplečia iki viso pasaulio. Šios srities specialistai taip pat gali rinktis darbą visame IT sektoriuje.

Studentai gilina žinias technologijų įmonėse

Universitetas bendradarbiauja su technologijų įmonėmis, kurios kuria DI sprendimus. Viena iš tokių įmonių – „Agmis“, kuri nuo 2018 m. kuria kompiuterinės regos (ang. Computer Vision) DI produktus. Jie teikiami po „EasyFlow“ prekės ženklu. „EasyFlow“ sprendimai skirti prekybos, pramonės, aerodiagnostikos, statybos sritims.

„Agmis“ rengia paskaitas, priima studentus ir absolventus gilinti praktines žinias, moksliniams tyrimams. „Su akademine bendruomene bendradarbiaujame ir ties tiriamaisiais (ang. R&D) projektais, kai aukštosioms mokykloms reikia praktinės sprendimų taikymo patirties ar produktizacijos žinių“, – sako „Agmio“ vadovas Saulius Kaukėnas.

Pasak S. Kaukėno, DI mokslininkų, kaip ir kitų IT sričių specialistų, poreikis tik didėja. Taip pat turėtų daugėti organizacijų, kurios savo veikloje taikys DI. Tad itin svarbu, kad universitetas ruošia šios srities specialistus, kurių žinios yra vertinamos darbo rinkoje. „Itin vertiname universitete įgytas studentų žinias ir mokslo pamatus. Iš patirties matome, jog po studijų baigimo mums paruošti specialistą iki tinkamo mūsų poreikiams papildomai trunka nuo 6 iki 24 mėnesių“, – teigia „Agmio“ vadovas.

Kaip teigia S. Kaukėnas, Lietuvos įmonės ne tik diegia žinomus DI sprendimus, bet dažniau kuria savo originalius DI sprendimus ir įtraukia į šių sprendimų kūrimą jaunuosius mokslininkus. „Lietuvoje kuriami sprendimai yra konkurencingi globaliu lygiu – tad jaunam, studijas baigusiam kūrėjui yra galimybė iškart „žaisti aukščiausioje lygoje“, prisidedant prie tokių sprendimų kūrimo“, – sako S. Kaukėnas.

Dar viena technologijų įmonė su kuria universitetas bendradarbiauja – „Pix-Pro“. Ši įmonė taip pat kuria pažangius DI sprendimus. Vienas iš įmonės kuriamų sprendimų yra susijęs su fotogrametrija ir naudoja DI vaizdų apdorojimui. Pasak įmonės vadovo Edvardo Ramanausko, šiandien vis daugiau produktų, kurie orientuoti į pramonę 4.0, reikalauja DI sprendimų – tai padeda skaitmeninti, automatizuoti procesus.

Suteikdama galimybę studentams gilinti žinias praktikos metu, įmonė tikisi, kad studentai ne tik turės reikiamų žinių, bet ir gebės kurti naujus sprendimus, o verslo ir universiteto bendradarbiavimas taps abipuse sėkmės istorija. „Verslas tikisi, kad praktika būtų ne tik trumpų užduočių vykdymas, bet ir mokslinė tiriamoji veikla. Kad žinių apsikeitimas vyktų ne tik tarp studento ir darbdavio, bet ir tarp įmonės bei universiteto, o studentas būtų jungiančioji grandis“, – sako E. Ramanauskas.

Šiuo metu vyksta Bendrasis priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas, kurio metu registruojami prašymai, laikomi stojamieji egzaminai ir kt.