„Programą „Erasmus+“ galima drąsiai vadinti viena iš labiausiai pasiteisinusių Europos Komisijos iniciatyvų, skirtų senojo žemyno švietimo sistemoms tobulinti, jaunimo lyderystei auginti ir socialinei atskirčiai mažinti. Sėkmingiausia ES programa, kuria per beveik 35 metus pasinaudojo daugiau nei 10 mln piliečių iš 33 šalių“, – šiais žodžiais, spalio 14d. spaudos konferenciją skirtą naujam „Erasmus+“ programos etapui paminėti ir jos reikšmę Lietuvai aptarti pradėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje l.e.p. vadovė Agnė Kazlauskaitė.
Europos Komisijos atstovybės vadovė akcentavo, kad pandemija – didžiulis iššūkis visiems ir „Erasmus+“ programai taip pat. Todėl atsakas į pandemiją – Europos ekonomikos gaivinimo planas – dar vadinamas „Next Generation EU“ paketas – skirtas būtent jauniems žmonėms, jų ateičiai apsaugoti. 800 mlrd. eurų paketu kuriame žalią, skaitmeninę ir atsparią ateitį. Įgyvendindamos nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ES valstybės skirs ne mažiau kaip 37 % investicijų žaliesiems tikslams įgyvendinti ir ne mažiau kaip 20 % – skaitmeniniams tikslams, – kalbėjo Agnė Kazlauskaitė.
Konferencijoje dalyvavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis sakė, kad svarbu pastebėti, jog daugelyje švietimo sričių „Erasmus+“ yra vienintelė programa, kuri taip nuosekliai remia tarptautinius švietimo institucijų bendradarbiavimo projektus ir mokymosi mobilumus. Per 2014-2020 m. laikotarpį 192 mln. € „Erasmus+“ dotacijų buvo skirta Lietuvos institucijoms. Nors didžiausia programos finansavimo dalis tenka aukštajam mokslui, klaidinga manyti, kad tai tik universitetams skirta programa. Pavyzdžiui, profesinio mokymo organizacijoms teko 43 mln. € , mokyklinio ugdymo – 30 mln. €, o suaugusiųjų švietimo – 10 mln. €. Per 2014-2020 m. laikotarpį programa „Erasmus+“ finansavo 65 tūkst. asmenų studijų, praktikų, dėstymo, kvalifikacijos tobulinimo ir kitų mokymosi formų mokymosi vizitų užsienyje. Tarptautiniai ir nacionaliniai „Erasmus+“ poveikio tyrimai byloja, kad programa padėjo atverti ir modernizuoti Lietuvos švietimo institucijas, jos dėka gerėja švietimo paslaugų kokybė, tobulinami švietimo dalyvių gebėjimai.
Gražina Kaklauskienė, „Erasmus+“ programą administruojančios institucijos Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja teigė, kad nauja programa turi tvirtą vertybinį pagrindą ir padeda spręsti problemas, su kuriomis Europa susiduria šiuo metu ir susidurs artimoje ateityje. Šiam septynerių metų programos laikotarpiui yra išskirti 4 pagrindiniai prioritetai: pirmasis prioritetas: įtrauktis ir įvairovė, antrasis prioritetas – švietimo skaitmenizavimas, kadangi ypatingai pandemija išryškino poreikį plėtoti prieinamą bei aukštos kokybės skaitmeninį mokymą/si. Trečiasis prioritetas – žaliasis „Erasmus“. Nepaneigsime fakto, kad būdama didžiausia mobilumo programa, „Erasmus“ prisideda prie aplinkos taršos, todėl atsižvelgiant į šį prioritetą ir į bendrą siekį, kad iki 2050 m. Europa taptų aplinkai neutralaus poveikio klimatui žemynu, daug bus investuojama į programos dalyvių žaliąjį švietimą, skatinsime pasirinkti tvaresnes keliavimo alternatyvas.
Pandemija, smogusi paskutiniaisiais metais pagreitino naujų mobilumo formų atsiradimą. Buvo planuota, kad virtualus ir mišrus mobilumas startuos tik su nauja programa, bet pandemija pagreitino šių veiklų aktyvavimą ir tokiu būdu padėjo sumažinti neigiamus jos padarinius programai. Programa pademonstravo didelį atsparumą pandemijai, kuri kirto per mobilumo programų šaknį – laisvą žmonių judėjimą. Ji sustabdė žmones, esančius užsienyje ar planuojančius ten vykti. Prasidėjus pandemijai programa nebegalėjo veikti pagal suderintas taisykles, reikėjo naujų ir greitų sprendimų. Europos Komisijai bendradarbiaujant su šalių narių vyriausybėmis, nacionalinėmis agentūromis bei mobilumo projektus įgyvendinančioms institucijomis pavyko užtikrinti programos gyvybingumą ir pandeminiu laikotarpiu. 2020 m. buvo pasiektas 41 % 2019 metų mobilumų. Iš viso per 2020 m. įgyvendinta 4424 mobilumų ( 2019 – 10881 mob. ), dalinosi Gražina Kaklauskienė.
„Erasmus+“ programos jaunimo sritis yra pagrindinė jaunimo dalyvavimo, bendrųjų kompetencijų ugdymo, kokybiško darbo su jaunimu plėtojimo finansavimo priemonė Lietuvoje. Lietuvoje „Erasmus+“ programos dalį skirtą jaunimui administruoja Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Departamento vadovas Jonas Laniauskas teikė, kad jaunimo sričiai per naująjį programos periodą, t.y. 2021-2027 m., skiriama 80% daugiau lėšų nei per praėjusį periodą, kuris vyko 2014-2020 m. Tai sudaro 10,3% programos lėšų – 2,7 mlrd. eurų. Palyginimui praeitame etape, jaunimo sričiai buvo skirti 1,5 mlrd. eurų. Lietuvoje vien 2021 m. jaunimo projektų finansavimui skirta 4,3 mln. eurų. Padidintas finansavimas suteikia dar daugiau galimybių su jaunimu dirbančioms organizacijoms ir patiems jaunuoliams veikti neformalaus ugdymo srityje ir plėsti savo kompetencijas. Departamentas siekia, kad „Erasmus+“ jaunimo srities teikiamomis galimybėmis dar aktyviau naudotųsi mažiau galimybių turintys jauni žmonės ir organizacijos iš įvairių Lietuvos regionų. Vykdant programą didelis dėmesys bus skiriamas veiklų metu įgytų bendrųjų kompetencijų pripažinimui pasitelkus „Youthpass“ priemonę bei partnerystei su Rytų Partnerystės šalimis.
„Erasmus+“ programa įveikė pandemiją ir pradeda naują gyvenimo etapą! Tokia žinutė buvo transliuojama spaudos konferencijoje. Vilniaus mieste, stoties rajone papuošta miesto siena tarsi patvirtina tai ir simbolizuoja programos sėkmę. Nuo šiol miestiečiams ir jo svečiams akį merks beveik 15-os metrų , atjaunėjęs Einšteinas. Ryškiomis spalvomis ant gyvenamojo namo sienos suspindęs piešinys pavadintas „Erasmus+ SIENA: niekada nevėlu____“ kviečia kiekvieną pamatyti savo galimybę.
Paieška archyve
