Bendrojo ugdymo mokyklos optimaliausiu ugdymo organizavimo būdu laiko kontaktinį ugdymą, išskyrus nuotolines konsultacijas pavieniams mokiniams ar pamokas atskiroms klasėms, kai ugdymas kitokiu būdu negalimas.
Tai dar kartą patvirtino birželio pabaigoje – liepos pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atlikta pakartotinė mokyklų administracijų apklausa, kurioje dalyvavo 94 proc. bendrojo ugdymo mokyklų.
Beveik 60 proc. mokyklų kontaktinį ugdymą įvardija kaip optimaliausią. Dažniausiai už įprastą kontaktinį būdą pasisakoma ugdant pradinukus. 75 proc. švietimo įstaigų šį būdą laiko tinkamiausiu pradinėse klasėse, 66 proc. – pagrindinio ugdymo klasėse. Galima pastebėti, kad šis vertinimas yra kiek pasikeitęs. 2020 m. lapkričio mėn. vykdytos panašios apklausos metu 49 proc. mokyklų pasisakė už mišrų ugdymo organizavimo būdą kaip tuo metu geriausią.
Nors mokyklos prioritetą teikia kontaktiniam ugdymui, jos gerai vertina savo galimybes dirbti nuotoliniu būdu – taip vertino ir mokslo metų pradžioje. Daugumoje mokyklų beveik visi mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai turi įgiję skaitmeninio raštingumo kompetencijas. Kol kas vis dar yra mokyklų (6 proc.), kuriose skaitmeninio raštingumo kompetencijos yra nepakankamos, o mokykla savo pasirengimą dirbti nuotoliniu būdu vertina silpnai arba vidutiniškai. Mokslo metų pradžioje tokių įstaigų buvo 8 proc.
Didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų nurodo gerai pasirengusios naudoti virtualias mokymo aplinkas, skaitmeninį turinį, organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu.
Jau praėjusių mokslo pradžioje dauguma mokyklų buvo apsisprendusios, pasirinkusios ir įgijusios įgūdžių naudoti vieningą virtualią mokymo aplinką. Mokslo metų pabaigoje vykdyta apklausa didelio skirtumo, lyginant su mokslo metų pradžia, neparodė. Apie 40 proc. bendrojo ugdymo mokyklų renkasi „Microsoft Office 365 For Education“ aplinką, 13 proc. – „Google G-Suite For Education“. Dažniausiai įstaigos pokalbiams ir vaizdo skambučiams yra linkusios naudoti „Microsoft Teams“ (45 proc.) arba „Zoom“ platformas (34 proc.).
Mokyklos savo apsirūpinimą kompiuterine įranga ir interneto prieiga vertina gerai. Daugiau kaip 40 proc. apklausoje dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų nurodo, kad darbuotojus nuotolinio darbo priemonėmis aprūpina labai gerai, 32 proc. – gerai. Ketvirtadalis mokyklų teigia, kad esant poreikiui mokykla visiems darbuotojams ir mokiniams užtikrina reikiamas priemones ir pasirūpina trūkstama kompiuterine įranga.
„Tai, kad, mokyklų vertinimu, mokytojai yra pasiekę gerą skaitmeninio raštingumo lygį, yra labai teigiama tendencija. Pasaulis keičiasi, mes vis geriau įvaldome informacines technologijas, jos gali praturtinti ugdymą net ir nesant pandeminės situacijos. Tačiau sutinku su mokytojų nuomone, kad geriausia mokyti vaikus, kai jie yra klasėje. Juk mokykla nėra tik mokymosi vieta – bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais yra be galo svarbus. Ministerija rengiasi visų vaikų sugrįžimui į mokyklas rugsėjį“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Apklausos metu mokyklų taip pat buvo teirautasi, kaip jos panaudojo papildomai iš valstybės biudžeto skirtas lėšas skaitmeninio ugdymo plėtrai. Dažniausiai mokyklos skyrė dešimtadalį lėšų mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti, apie 30 proc. – informacinių ir komunikacinių technologijų įrangai įsigyti, o didžioji dalis teko skaitmeniniams mokymo ištekliams ir priemonėms.
Dažniausiai mokyklos 2020–2021 m. m. įsigijo prieigą prie EDUKA klasės (773 įstaigos), EMA elektroninės mokymosi aplinkos (401 įstaiga), „Vyturio“ skaitmeninių knygų bibliotekos (200 įstaigų).
Iš viso 2020–2021 metais švietimo įstaigoms iš valstybės biudžeto papildomai skirta 14 mln. Eur skaitmeninio ugdymo plėtrai. Šiomis lėšomis mokyklos gali įsigyti įrangos, skaitmeninių mokymo priemonių ir išteklių, tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijas.
Paieška archyve
