Studentai nerimauja, kaip reikės rašyti baigiamuosius darbus – nuo balandžio pasibaigus ES finansuojamam projektui, jiems bus neprieinama dalis duomenų bazių. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet iš sutaupytų struktūrinių fondų tam skyrė beveik 3 milijonus eurų, akademinė bendruomenė sako, kad to nepakanka – gali nukentėti mokslinių darbų kokybė. Ministerija kitąmet sieks, kad reikalingas finansavimas būtų skiriamas iš valstybės biudžeto.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Studentas Aivaras Vilutis bakalauro darbą rašo apie kosmosą ir mediciną. Dar pernai jis stažavosi NASA centre. Ten vėliau planuoja praleisti ir dvejus metus doktorantūros. Jaunuolis sako, kad studijuojant daugiausia informacijos – nebe knygose.
„Mes iš vadovėlių labai retai galime ką nors parašyti, iš bibliotekose gautų vadovėlių, ir pagrindiniai šaltiniai yra mokslinė literatūra ir nauji moksliniai straipsniai“, – sako A. Vilutis.
Anksčiau mokslo šviesa glūdėjo tik knygose, dabar – duomenų bazėse. Mokslininkai sako, kad jos – šiuolaikinė biblioteka. Tačiau pasibaigus Europos Sąjungos finansuojamam projektui, nuo balandžio dalis mokslinių žurnalų, knygų ar straipsnių, nugulusių internetinėse duomenų bazėse, taps nepasiekiamos.
Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas teigia, kad aukštosios mokyklos ieško ir savų resursų, tačiau apie trečdalį bazių – nebeatsivers.
„Šitos duomenų bazės labai intensyviai naudojamos visose studijų pakopose – bakalauro, magistro, jau nekalbu doktorantūros studijas – ir tada vienas pavyzdys, iš kur toks skaičius, vien per 2020-uosius ir vien tik VU apie milijoną septynių šimtų tūkstančių vienetų“, – sako R. Petrauskas.
„Beveik prie ribos esame priartėję, bet ieškosime tų 200 tūkst. eurų, tai yra nemaži pinigai, kurie nėra kažkaip gaunami, juos reikia iš biudžeto, sąskaita atlyginimų, infrastruktūros dalykų, paimti“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš sutaupytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų skyrė beveik 3 milijonus eurų, prieiga išliks tik prie 8 duomenų bazių.
„Tai gali būti ir pačių aukštųjų mokyklų dalinis finansavimas, tai gali būti ir valstybės biudžetas, tačiau tai turi būti finansuojama iš biudžeto lėšų, o ne iš struktūrinių fondų, kas buvo iki šiol ir, deja, šiems metams tų biudžeto lėšų nebuvo numatyta pakankamai“, – apgailestauja švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Matome, kokia yra situacija ir, turbūt, kokia yra ekonominė situacija ir kokia gali būti biudžeto situacija – tai tokie svarstymai šiandien skamba gana ryžtingai, bet formuojant biudžetą, aš manau, kad tai yra visiškai kol kas neaišku. Manęs kaip mokslininkės tas kol kas visiškai neįtikina“, – tvirtina VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė.
Neįtikina ir studentų. A. Vilutis sako, kad neradus tvaraus finansavimo, apie mokslo aukštumas nėra ko svajoti. Vien jo bakalauro darbui reikia mažiausiai penkiasdešimties šaltinių.
„Gali nukentėti baigiamųjų darbų kokybė ir tai yra pats liūdniausias dalykas, nes ateityje vėl nežinome, kaip bus“, – sako studentas.
Kasmet duomenų bazių finansavimui iš struktūrinių fondų buvo skiriama apie 6 milijonus eurų.
