Koronaviruso sukelta panikos krizė atvėrė plačias dirbtinio intelekto (DI) galimybes. Išmaniosios technologijos ypač tapo naudojamos medicinos srityje, kur DI atsiskleidė kaip svarbus mokslininkų pagalbininkas stebint viruso plitimą realiu laiku, kuriant COVID-19 vaistus. Ar Lietuva taip pat pasiruošusi prisijungti prie pasauliniu mastu vykdančių DI eksperimentų kovai su virusu? Ar turime DI išmanančių profesionalų?
Sveikatos skaitmenizavimas krizės laikotarpiu
Dar iki koronaviruso atsiradimo pasaulyje sparčiai populiarėjo „skaitmeninės sveikatos“ terminas. Vokietijos portalo „Statista“ duomenimis, nuo 2019 iki 2025 metų skaitmeninės sveikatos rinka turėtų išaugti beveik šešis kartus – 29,6 proc., t.y. nuo 78,3 milijardo iki 458,2 milijardo eurų. Sveikatos skaitmenizavimas dažniausiai susijęs su dirbtiniu intelektu, kuris naudojamas nuotolinei sveikatos priežiūrai ir stebėjimui. Pavyzdžiui, pandemijos metu tapo populiaru DI agentus panaudoti koronaviruso plitimo sekimui ir žemėlapių kūrimui. Matydamos viruso dauginimąsi, šalys galėjo greitai reaguoti į sparčiai besikeičiančią situaciją: įvesti karantiną, sukviesti medicinos darbuotojus didėjančio užsikrėtusiųjų skaičiaus gydymui. Visgi sutelkus pajėgas, virusas ir toliau plito, pacientų skaičius augo, ir taip atsirado medikų trūkumas. Viena iš išeičių, kaip padėti medicinos darbuotojams skirti daugiau laiko sergantiesiems, tapo dar platesnis dirbtinio intelekto panaudojimas. Mokslininkai pasitelkė DI tūkstančiams duomenų bei viruso baltymų struktūros analizei, o medikai jį pradėjo naudoti pacientų rentgenogramos nuotraukų tyrimams. Retas, kuris žino, jog būtent lietuvių startuolis „Oxipit“ buvo viena pirmųjų dirbtinį intelektą radiologijos srityje pritaikiusių įmonių. Startuolis tapo ir pirmasis Europoje, gavęs CE ženklą, leidžiantį taikyti DI sprendimą gydymo praktikoje 32 žemyno šalių rinkose. Pandemijos metu „Oxipit“ savo paslaugas medicinos darbuotojams siūlo nemokamai, kad šie galėtų vos per keletą sekundžių gauti detalią nuotraukos analizę bei išsiaiškinti viruso plitimo ženklus organizme.
DI ateitis Lietuvoje
Pasak skaitmeninių įgūdžių mokyklos „Turing School“ vadovo ir mokytojo Luko Kaminskio, „Oxipit“ startuolio pavyzdys – įrodymas, kad Lietuva sugebėtų realizuoti 2019 metais nacionaliniu lygmeniu pateiktą dirbtinio intelekto strategiją. Tačiau tų pačių metų kovo mėnesį vykusioje konferencijoje „Dirbtinis intelektas – Lietuvos ateitis“, Elijus Čivilis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, akcentavo, kad Lietuvos DI bendruomenėje yra tik apie 1000-1500 žmonių, iš kurių 300-500 – aktyviai dirbantys profesionalai. „Vadinasi, jog strategijai įgyvendinti šalis visgi neturi daug DI išmanančių specialistų“, – teigia L. Kaminskis.
Žinodami šią problemą, projektas „Prisijungusi Lietuva“ išsikėlė vieną iš tikslų – supažindinti moksleivius su informacinių technologijų (IT) aktualijomis bei sudominti jaunuolius kasdieniškais ir kartais nepastebimais IT taikymo pavyzdžiais. Nuo praėjusių metų pabaigos vieną projekto veiklų įgyvendina „Turing School“. Iš viso jų organizuotuose 88 nemokamuose programavimo užsiėmimuose jau sudalyvavo 2,6 tūkst. 9-12 klasių moksleivių.
Karantino metu mokymai vyksta nuotoliniu būdu, tačiau vaikai noriai prisijungia ir išnaudoja galimybę išgirsti kibernetinio saugumo bei dirbtinio intelekto temas. Interaktyvios sesijos supažindina moksleivius su algoritmų veikla, DI ateities perspektyvomis skirtingose industrijose ir kviečia mokytis programavimo baigus mokyklą, tam, jog Lietuva turėtų stiprių savo šalies DI profesionalų.
Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Prisijungusi Lietuva“ užėmimai vaikams vyksta visoje Lietuvoje. Iki šių metų lapkričio mėnesio pabaigos suplanuoti dar 80 nemokami akademinės valandos užsiėmimai, kurie organizuojami Telšių, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Utenos ir Klaipėdos apskrityse.
Nori sužinoti, ar tavo mokykloje vyks šie mokymai? Rašyk el. paštu jpaulikas@tschool.io .
