Masinio mokymo priemonė – taip apie naują technologiją, leidžiančią per ypač trumpą laiką paruošti tūkstančius skubiosios medicinos pagalbos specialistų, kalba technologiją sukūrę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai. Jau dabar teikti skubią medicinos pagalbą vienu metu LSMU mokosi 200 studentų. Kūrėjų teigimu, be šios technologijos to padaryti nebūtų įmanoma.
„Pasaulyje panašių mokymo sistemų daugiau nėra. Yra užuomazgos, bet kad viskas būtų sujungta į vieną sistemą, tikrai nėra“, – teigia vienas technologijos kūrėjų, LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektorius Paulius Dobožinskas. Pasak jo, aplikacija sulaukė ir pasaulinio pripažinimo – 2017 metais Pasaulio skubiosios medicinos parodoje „EMS World“ buvo nominuota kaip viena iš 20-ies pasaulio inovatyviausių sprendimų skubiojoje medicinoje.
Aplikacija unikali tuo, jog ji leidžia studentams savarankiškai vykdyti simuliacinius scenarijus, imituojančius gyvybei pavojingas būkles civilinėje ir karinėje aplinkose. Mobiliosios programėlės dėka studentas gauna instrukcijas, kaip nukentėjusiajam suteikti skubią pagalbą, o specialūs manekenai praneša, ar pagalba yra tinkama. Visą procesą stebi kitas studentas, kuris toje pačioje programėlėje vertina, ar teikiant pagalbą nepraleistas nei vienas privalomas žingsnis. Kūrėjų teigimu, karinių konfliktų, masinių nelaimių atvejais specifinių kompetencijų poreikis išauga dramatiškai, o ekspertų ir gebančių tas žinias suteikti – ženkliai sumažėja. Būtent tą skirtumą ir padeda sumažinti ši aplikacija.
Svarbu tai, kad standartizuoti mokymai visuomet pasiekia savo tikslą: studentai instruktuoja vienas kitą, todėl vienu metu gali mokytis neribotas žmonių skaičius, o dėstytojai įvertina rezultatus ir patvirtina studentų įgytas kompetencijas. Pasak P. Dobožinsko, nuotoliniu būdu mokymus galima rengti iš bet kurios pasaulio vietos. Lietuvoje mokymo klasės jau veikia didžiosiose ligoninėse ir greitosios pagalbos stotyse.
Nors sistema nukreipta į skubiąją ir karo mediciną, ji gali būti pritaikyta ir kitose mokymo srityse, kur reikalingi standartizuoti veiksmai ir įgūdžiai, pavyzdžiui, aviacijoje, aptarnavimo sferoje, gamyboje.
Šiandien Ekstremaliosios medicinos katedros sukurta mokymo aplikacija naudojama JAV, Kinijoje, Kazachstane, ją įsigijo ir Lietuvos bei Estijos kariuomenė. „Aplikacija atspindi dvidešimties metų įdirbį su tarptautinėmis skubiosios medicinos organizacijomis. Šiandien skubiosios medicinos pagalbos teikimo mokyme esame stipriausi“, – teigia P. Dobožinskas.
Pasak kūrėjų, nelaimės ar karo atveju būtų galima išgelbėti kuo daugiau žmonių, jei būtų tam ruošiamasi iš anksto, vystant efektyvią standartizuoto mokymo sistemą. Tokia sistema yra viena iš atgrasymo priemonių. Į tai galėtų investuoti ir Lietuva. „Būtume pavyzdžiu visoms NATO partnerėms, kaip greitai galima mokyti kariuomenę teikti skubią medicinos pagalbą“, – apie perspektyvas kalba P. Dobožinskas.
