Mokinių, jų tėvų ir klasės auklėtojų nuomone, profesijos pasirinkimo klausimais mokykloje dažniausiai padeda klasės auklėtojas, parodė Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkių grupės atliktas tyrimas „Mokinių profesinis informavimas, konsultavimas ir orientavimas bendrojo lavinimo mokyklose“.
Atlikus tyrimą, kurio metu buvo apklausti 828 VIII – XII klasių mokiniai, 450 jų tėvų, 186 klasių auklėtojai ir 14 mokyklos vadovų, paaiškėjo, kad pagalbos profesijos konsultavimo klausimais mokiniai sulaukia ir iš psichologo, socialinio pedagogo, profesijos patarėjo bei direktoriaus pavaduotojo ugdymui, tačiau jie nėra etatiniai profesijos orientavimo specialistai. Šiuo metu šalyje veikia 61 profesinio informavimo taškas, kuriuose mokiniams profesinio informavimo klausimais informaciją suteikia profesijų patarėjai.
Mokytojai pagalbą profesijos pasirinkimo klausimais dažniausiai suteikia organizuodami ekskursijas į įmones, susitikimus su aukštųjų ir profesinių mokyklų studentais, pokalbius su profesijos patarėju ar profesinio orientavimo specialistais bei klasės valandėles profesinio orientavimo temomis. Informaciją apie elektorinius šaltinius, „Atvirų durų dienas“ profesinėse ir aukštosiose mokyklose mokiniai daugiausiai randa patys.
Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad profesinio orientavimo paslaugų efektyvumui stokojama kvalifikuotų specialistų. Mokyklos vadovų nuomone, mokiniams profesinio orientavimo pagalba turėtų būti teikiama įvairių specialistų, kurie gerai pažįsta mokinį, su kuriais mokiniai bendrauja ir jais pasitiki.
Įgyvendinant 2004 m. patvirtintos Profesinio orientavimo strategijos bei 2005 m. patikslinto jos įgyvendinimo veiksmų plano Lietuvoje tikslus, 2005 m. pradėti vykdyti du valstybės svarbos Europos Sąjungos SF projektai. Vykdomas projektas „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“, kurio tikslas yra sukurti profesinio orientavimo sistemą Lietuvoje, leidžiančią plėtoti profesinio orientavimo paslaugas, atsižvelgiant į šalies ekonomines bei socialinės raidos perspektyvas ir individualius kiekvieno visuomenės nario poreikius. Vykdant šį projektą bus organizuojami mokytojų, profesijos mokytojų, socialinių pedagogų, mokyklų psichologų kvalifikacijos profesinio orientavimo srityje kėlimo mokymai, naujų profesijos patarėjų mokymai, rengiami profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo normatyviniai dokumentai bei kitos veiklos prisidedančio prie profesinio orientavimo sistemos kūrimo ir tobulinimo.
Projektas „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“ yra skirtas padėti Lietuvos asmenims pasirinkti paklausią specialybę, kurią galima įgyti pirmą kartą ar persikvalifikuoti Lietuvos ir Europos aukštosiose ir profesinėse mokyklose. Įgyvendinant AIKOS projektą, iki 2008 metų ES struktūrinės paramos lėšomis ketinama įkurti 640 profesinių informavimo taškų, kuriuose dirbs profesijos patarėjai. Profesinio informavimo taškuose bus galima pasinaudoti informacija, sukaupta šalies švietimo ir darbo rinkos duomenų bazėse ar kompiuterinėse laikmenose, vaizdajuostėse, spaudiniuose. Taip pat rengiamasi sukurti naują AIKOS sistemos internetinės svetainės versiją, kurioje būtų teikiamos naujos profesinio orientavimo paslaugos.
Pagal tyrimo rekomendacijas profesinio orientavimo efektyvumui gerinti bendrojo lavinimo mokyklose siūloma steigti profesijos patarėjo etatus, o pedagogams rengti seminarus, profesinio orientavimo, informavimo ir konsultavimo klausimais. Pedagogus rengiančioms institucijoms siūloma į visų specialybių studijų programas įtraukti profesinio orientavimo modulį. Vytauto Didžiojo universitete jau pradėti rengti profesinio ugdymo vadybos specialistai, o Marijampolės kolegijoje socialiniai pedagogai karjeros ugdymui.
