Praktiniam būsimųjų specialistų rengimui numatoma skirti daugiau laiko nei iki šiol, ypač aukštosiose mokyklose, sakė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, dalyvaujantis šiandien Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos švietimo sistema: ar pateisinami visuomenės ir verslo lūkesčiai?“.
Ministras pabrėžė augantį profesinio mokslo populiarumą, nors dar reikia laiko norint pakeisti santykį tarp studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose ir profesinėse mokyklose, kaip kad yra kitose Europos šalyse.
Europos Sąjunga iki 2020 metų užsibrėžusi, kad bent 40 proc. 30–34 metų ES valstybių gyventojų turėtų būti įgiję aukštąjį išsilavinimą. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pastebi, kad Lietuvoje jau dabar turime 45,5 proc. žmonių su aukštuoju išsilavinimu. „Todėl švietime turėtume susitelkti į mokymo, studijų kokybės gerinimą, mokymo turinio atitikimą darbo rinkai“, – sakė ministras.
Šiemet Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras apklausė Lietuvos darbdavius. Po apklausos paaiškėjo, kad jie labiausiai pasigenda jaunų žmonių gebėjimo priimti sprendimus (84 proc.) ir mąstyti analitiškai (77 proc.). Darbdaviams ne taip svarbu, kokiais balais mokėsi studentas ar mokinys. Svarbiausi veiksniai, priimant į darbą, yra tokie: pretendento žinios ir įgūdžiai, požiūris į darbą ir turimos vertybės bei patirtis.
D. Pavalkis pabrėžė, kad Lietuvoje kelerius pastaruosius metus pastebima tendencija, kad daugiau mokinių, tiek baigę dešimt klasių, tiek įgiję brandos atestatus, renkasi profesines mokymo įstaigas. Į jas priimama dešimtadaliu daugiau mokinių nei planuojama.
To priežastis – ir aktyvesnis darbdavių įsitraukimas į profesinio mokymo įstaigų valdymą ir darbuotojų rengimą. Profesinio mokymo įstaigų valdymo struktūrose tiesiogiai dalyvauja verslo įmonės ar asocijuotos verslo struktūros, darbdaviai teikia siūlymus, aptaria specialistų poreikį, prisideda rengiant mokymo programas, priima mokinius į praktikas, įdarbina absolventus ir kt.
Švietimo ir mokslo ministerija yra pasirašiusi sutartis su šešiomis darbdavių asociacijomis, planuojama pasirašyti dar su dvejomis. Atsižvelgiant į darbdavių pageidavimus, rengiami nauji teisės aktai, reglamentuosiantys asmens įgytų kompetencijų vertinimą, mokymosi pasiekimų įteisinimą ir kt.
2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo periodu profesinio mokymo infrastruktūros plėtrai numatyta skirti 70 mln. litų, sektorinių praktinio mokymo centrų plėtrai – 170 mln. litų. Modernizuotų praktinio mokymo centrų atidaryta 20, iki metų pabaigos turėsime dar keturis. 2015 m. iš viso bus įsteigti 42 tokie centrai, aprėpsiantys 17 ūkio šakų.
Pasitelkus ES struktūrinių fondų paramą taip pat sukurtos studentų praktikų organizavimo sistemos, aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų tarptautinių praktikų modelis.
Per konferenciją „Lietuvos švietimo sistema: ar pateisinami visuomenės ir verslo lūkesčiai?“ diskutuojama, ar mūsų bendrojo ugdymo, profesinės ir aukštosios mokyklos tinkamai parengia jaunimą darbo rinkai, ko darbdaviai tikisi iš absolventų, kokios kliūtys priimti studentus praktikai, kokie prioritetai iki 2020 metų ir kt. Konferencijoje dalyvaujantis Estijos Rygikogo narys, buvęs Tartu universiteto rektorius ir švietimo ir krašto apsaugos ministras prof. Jakas Akviso (Jaakas Aaviksoo) pristato Estijos patirtį.
Konferenciją Seime organizavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Švietimo ir mokslo ministerija.
