Studentų atstovai prognozuoja šalies aukštajame moksle po kelių metų būsiant demografinę „duobę“. To priežastis – pastebimai mažėjantis mokinių vidurinėse Lietuvos mokyklose skaičius. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) ragina ieškoti būdų didinti studijų Lietuvoje patrauklumą bei skatinti subalansuotą akademinio jaunimo mobilumą.
Šiais klausimais LSS drauge su Europos Taryba (ET) bei Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) lapkričio 4-9 dienomis sostinėje rengia tarptautinį seminarą „Subalansuotas mobilumas: galimybės ir iššūkiai“ (angl. k.: „Balanced Mobility: Unparalleled Opportunities & Underlying Challenges“). Seminare dalyvaus studentai ir aukštojo mokslo ekspertai iš Belgijos, Suomijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Gruzijos, Nyderlandų, Rumunijos bei Lietuvos.
„Matydami situaciją Lietuvos vidurinėse mokyklose, galime nuspėti, kad lietuvių stojamumo į šalies aukštąsias mokyklas mastas greitu metu ims mažėti, studijų sistemai teks spręsti tarptautinio patrauklumo klausimą. Nors vis labiau dėl gabiausių studentų Lietuvos aukštosios mokyklos konkuruoja ne tik tarp savęs, bet ir tarp kitų valstybių aukštųjų mokyklų, išvykstančiųjų iš Lietuvos ir atvykstančiųjų į Lietuvą studijuoti santykis Lietuvai nėra palankus. Kviečiame pripažinti šią problemą ir ieškoti jos sprendimo jau dabar“,- teigė tarptautinio seminaro koordinatorė, LSS viceprezidentė tarptautiniams reikalams, Karina Ufert.
Seminare dalyviai susipažins su akademinio jaunimo mobilumo skatinimo principais Lietuvoje bei kitose Europos valstybėse. Viena pagrindinių seminaro užduočių – sukurti įsivaizduojamą mobilumui idealų aukštojo mokslo sistemos modelį, kuriuo remiantis būtų galima tobulinti jau veikiančias nacionalines aukštojo mokslo sistemas. Seminare taip pat planuojama parengti „Protų susigrąžinimo“ rekomendacijas. Šioms užduotims virsti realybe padės į seminarą pakviestų ekspertų konsultacijos, skaitomi pranešimai, dalyvių diskusijos bei Gerosios patirties mugė.
Ekspertinėmis įžvalgomis seminare dalinsis Harvardo ir Twente universitetų mokslų daktarė Liudvika Leišytė, Europos studentų sąjungos (angl.k.: European Students' Union - ESU) atstovas Bert Vandenkendelaere bei Europos jaunimo iniciatyvos asociacijos Let‘s go! aktyvi narė Kate Chachava. Seminaro Gerosios patirties mugėje su studentais savo patirtimi dalysis tarptautinės akademinių mainų programos Erasmus, ESU, Let‘s go atstovai ir ekspertai.
Primename, kad akademinio jaunimo mobilumas, jo skatinimas – vienas pagrindinių Europos aukštojo mokslo erdvės (Bolonijos proceso) kokybinių plėtros rodiklių. Bolonijos proceso pradžia laikoma 1999 m. priimta Bolonijos deklaracija. Ją pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai, susirinkę Italijos mieste Bolonijoje. Deklaracija oficialiai buvo įtvirtintas Europos aukštojo mokslo erdvės (angl. k. The European Higher Education Area (EHEA)) terminas. Bolonijos deklaracija numatė pagrindinius tikslus ir gaires, iki 2010 m. sukuriant bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. Šiandien Bolonijos procesas vienija 46 šalis, kurios bendradarbiauja, įtraukdamos į šį procesą tarptautines su aukštuoju mokslu susijusias organizacijas, valdžios atstovus, akademinę bendruomenę, darbdavius.
Paieška archyve
