Nors dabartinė studijų kokybė Lietuvoje dažnai vertinama skeptiškai, dauguma aukštųjų mokyklų absolventų sėkmingai įsilieja į darbo rinką po studijų, atskleidė absolventų įsidarbinimo tyrimas. Dažniausiai absolventai įsidarbina pagal įgytą kvalifikaciją ir mano, kad turi geras karjeros galimybes.
Vykdant Europos Komisijos finansuojamą projektą HEGESCO (sutr. angl. „Aukštasis mokslas kaip strateginių kompetencijų kūrėjas“), buvo siekiama ištirti, kaip naujų ir asocijuotų Europos Sąjungos šalių narių aukštųjų mokyklų absolventams sekasi įsilieti į darbo rinką, identifikuoti labiausiai darbdavių vertinamas kompetencijas bei nustatyti, kaip jas atitinkantys gebėjimai ugdomi aukštosiose mokyklose. Tyrime dalyvavo šešios šalys: Slovėnija, Olandija, Vengrija, Lenkija, Turkija, Lietuva, mūsų šalies tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universitetas. Projekto metu buvo apklausta 10 tūkstančių absolventų, tirta darbdavių nuomonė ir analizuotos aukštųjų mokyklų strategijos.
Kaip parodė tyrimas, sėkmingą absolventų įsidarbinimą lemia tokie veiksniai kaip studijų metu įgyta su studijomis susijusi darbinė patirtis bei aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas su darbdaviais. Absolventai, kurie studijavo užsienyje ir kurių studijavimo rezultatai buvo aukštesni, įsidarbindavo greičiau už savo draugus.
Darbdaviai pageidauja, kad absolventai būtų išplėtoję specialiuosius ir bendruosius gebėjimus. Svarbiausiais jie įvardijo tokius gebėjimus kaip naudotis informacinėmis technologijomis, efektyviai išnaudoti laiką, produktyviai dirbti su kitais.
Remiantys tyrimo rezultatais, absolventai labiau, nei to reikalauja darbo rinka, geba kalbėti ir rašyti užsienio kalbomis bei išmano kultūrinius skirtumus. Absolventų nuomone, jie stokoja gebėjimo tinkamai atlikti darbą jaučiant įtampą ir efektyviai išnaudoti laiką. Nepaisant to, didžioji dalis teigė, kad studijos aukštosiose mokyklose pakankamai gerai juos paruošė darbui ir teigiamai įtakojo jų asmeninį tobulėjimą.
Darbinę aplinką absolventai įvardijo kaip dinamišką, inovatyvią, konkurencingą, orientuotą į kokybę ir tarptautinę. Absolventų nuomone, jie yra svarbūs profesinių žinių skleidėjai savo organizacijose.
Projekto rezultatai rodo, kad naujų ir asocijuotų Europos Sąjungos šalių aukštasis mokslas patyrė sunkumų pritaikydamas studijų turinį ir dėstymo bei studijavimo metodus šiuolaikinės ekonomikos iššūkiams. Išsami tyrimo ataskaita bus parengta š.m. gruodžio mėnesį ir patalpinta tinklalapyje www.hegesco.org.
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti ir rugsėjo 24-25 dienomis Liublianos universitete (Slovėnijoje) vykusioje tarptautinėje konferencijoje DECOWE (angl. „Development of Competencies in the World of Work and Education“), į kurią pasidalyti informacija ir pasikeisti patirtimi susirinko 300 mokslininkų ir politikų iš 30 pasaulio šalių (Europos, JAV, Kanados, Japonijos, Izraelio). Per dvi konferencijos dienas buvo perskaityti 125 pranešimai. Konferenciją globojo Europos Komisija, Slovėnijos Respublikos Darbo, šeimos ir socialinių reikalų ministerija bei Lenkijos Respublikos ambasada Slovėnijoje.
„Pastaraisiais metais aukštųjų mokyklų absolventų įsiliejimo į darbo rinką problematika tampa vis aktualesnė, o ypač šiuo ekonominės krizės laikotarpiu. Aukštojo mokslo prisitaikymas prie darbo rinkos poreikių turi būti nuolatinis, todėl tikimasi, kad tokie susitikimai kaip DECOWE konferencija taps plačiai taikoma praktika, siekiant vystyti žinių ekonomiką“, - teigia organizatoriai.
Paieška archyve
