Kaune viešintis Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus Vytauto Didžiojo universitete akademinei bendruomenei skaitė paskaitą „Lietuva dvidešimt pirmajame amžiuje“.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva yra Europos Sąjungos ir NATO narė, ir jau vien šios narystės teikiamos garantijos leidžia susitelkti darbui, kūrybai, lavinimuisi, skatina ir palaiko mūsų valstybės pažangą. Visa kita, pasak šalies vadovo, priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų noro ir gebėjimo dirbti, tobulėti, matyti ateities perspektyvas, susitarti dėl konkrečių darbų, o didžiausia dalimi – nuo švietimo ir aukštojo mokslo.
Lietuvos vadovas kėlė klausimą, ar ateities Lietuva, jos konkurencingumas globaliame pasaulyje įmanomas be mokslo ir universitetų.
„Būti konkurencingiems šiuo atveju reiškia nelikti pasaulinių procesų nuošalėje. Tai reiškia, turime sukurti tokią šalį, kuri būtų patraukli geriausiems ir ambicingiausiems Lietuvos piliečiams, su kuria visi čia gimusieji sietų savo ateitį“, - sakė V.Adamkus, pabrėždamas, kad kalbėdami apie mūsų galimybes konkuruoti pasaulyje, esame priversti stebėti konkurencingiausių protų nutekėjimą iš Lietuvos rinkos ir gauti žinias apie tai, kaip sėkmingai jų gabumai panaudojami užsienyje.
Iškeldamas akademinės sferos svarbą, Prezidentas teigė, kad būtent čia jauni žmonės turi nuolat girdėti laisvas diskusijas, dalyvauti jose, keistis idėjomis, mokytis suprasti Lietuvos bei pasaulio situaciją ir ją kritiškai vertinti. Prezidento nuomone, kritikos ir kivirčų šiandien yra daugiau nei bet kada anksčiau, o gilesnio suvokimo, kas vyksta politiniame ir visuomeniniame gyvenime, - labai mažai. Būtent dėl šios stokos, šalies vadovo įsitikinimu, ir kyla visuomenės pasimetimas bei nepasitikėjimas valstybe. Pasak V.Adamkaus, universitetai gali ir turi būti kelrodžiai, rodantys, kokie yra nepriklausomybės, laisvės privalumai, ką tai duoda žmogui ir visuomenei.
„Delsimas pertvarkyti mūsų aukštąjį mokslą reiškia prarastą laiką, prarastas galimybes, prarastą Lietuvos gerovės ir pažangos dalį. Ir ne tik ateityje. Jau šiandien akivaizdu, kad nepertvarkytas aukštasis mokslas prisideda prie emigracijos skatinimo“, - teigė V.Adamkus, atkreipdamas dėmesį, kad mokslininkams turi būti suteikta visiška laisvė plėtoti mokslo tyrimus, pasirinkti mokslo kryptis.
Prezidentas ragino studentus būti iniciatyviais, ryžtingais, imtis permainų ir atsinaujinimo, tačiau pabrėžė pasigendąs jaunuomenės didesnio aktyvumo, revoliucinių idėjų gerąja – atsinaujinimo ir kūrybiškumo – prasme. „Nebijokime kritiškai ir savikritiškai žvelgti į savo dabartį, į veikiančias struktūras. Esu kritikuojamas už išsakomus vertinimus ir neva per didelį Lietuvos dabartinės tikrovės kritišką vertinimą. Tačiau kartoju ir kartosiu, kol būsiu išgirstas: nematau kito kelio Lietuvos pažangai, išskyrus atvirumą iššūkiams ir naujovėms“, - sakė V.Adamkus.
Kalbėdamas apie humanitarinių ir socialinių mokslų svarbą, šalies vadovas apgailestavo, kad nors ir du kartus kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išaiškinti valstybės teisės nuostatas šių mokslų atžvilgiu, praktinių žingsnių, keičiančių jų padėtį, iki šiol nėra.
„Universitetai, ypač tokie kaip šis, turi tapti demokratinio gyvenimo laboratorija ir moralinės bei pilietinės lyderystės kalve. Jie turi ugdyti kritinį mąstymą ir asmenybes, kurios tiesą vertina labiau nei sėkmingą ir nuo rūpesčių išvaduojančią karjerą. Antraip kyla klausimas: ką ugdo aukštosios mokyklos - sistemos tarnus ir europinę biurokratiją ar laisvus žmones, įsipareigojančius savo šaliai ir savo visuomenei?“, - klausė V.Adamkus.
Valstybės vadovas teigė ateities Lietuvą matantis solidarią, pilietiškai aktyvią, atvirą. Prezidentas apgailestavo, kad neretai pritrūksta suvokimo, jog šalies stiprybė grindžiama pagarba solidarumu, pasitikėjimu ir žmonių teisių bei laisvių gerbimu. „O didžiausios grėsmės kaip tik ir kyla iš mūsų ribotų požiūrių, riboto suvokimo, tolerancijos stokos. Lietuvos istorija primena: atsiverdama Europai ir pasauliui, priimdama to pasaulio įvairovę, mūsų valstybė darydavo didžiausią pažangą. Tautų ir kultūrų dialogas, politinė drąsa priimti civilizacijos naujoves visada buvo neatskiriama Lietuvos tapatybės dalis, atnešanti naudos ir sulaukianti pačių garbingiausių įvertinimų“, - sakė V.Adamkus.
Šalies vadovas priminė pastarųjų metų įvykius, kai Lietuvoje pasiduodama vulgariai ksenofobijai ar rasizmui. „Tokie išpuoliai ir vangi visuomenės reakcija rodo, kad nesaugome ir nevertiname savo garbingų tradicijų. Labai nuoširdžiai prašau ir Jūsų bendruomenės: netylėkite matydami, kaip žeminamas žmogus ir žmogiškumas, neleiskite mūsų Lietuvai prarasti garbingos ir kultūringos, atviros ir modernios šalies vardo“, - kalbėjo valstybės vadovas, primindamas, kad Lietuva, turtinga tradicijų ir kultūrų, buvo pavyzdys kitoms šalims. Tačiau Prezidentas apgailestavo, kad, kaip parodė dvidešimtasis amžius, tokia tradicija neišlieka savaime ir gali būti sunaikinta. „Dvidešimtajame amžiuje ne vieną dešimtmetį buvome pratinami į kitas tautas žvelgti ne kaip į draugus, o kaip į priešus. Šiandien laisvė mums ne tik suteikia galimybę, bet ir įpareigoja tęsti tolerancijos ir pagarbos įvairių tautų žmonėms tradiciją“, - sakė V.Adamkus.
Prezidentas pabrėžė, kad be atsakingos jaunosios kartos įsitraukimo į viešąjį gyvenimą neįmanoma jokia pažanga, joks esminis atsinaujinimas.
Paieška archyve
