2026 m. pavasarį sėkmingai baigėsi dar viena KTU organizuota nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Įvadas į praktinę elektroniką“. Ji subūrė STEAM dalykų mokytojus iš visos Lietuvos, siekiančius stiprinti technologines ir inžinerines kompetencijas bei prasmingai integruoti elektroniką į ugdymo procesą.
Šiuolaikinėje mokykloje STEAM ugdymas tampa vis svarbesnis, todėl mokytojams būtina ne tik suprasti technologijų veikimo principus, bet ir gebėti juos taikyti praktikoje. Programos tikslas – stiprinti mokytojų gebėjimą kurti šiuolaikiškas, įtraukias ir praktika grįstas pamokas, pasitelkiant elektronikos sprendimus.
Praktika, paremta technologijomis ir kūryba
Programa išsiskyrė stipriu praktiniu orientavimu – mokytojai dirbo su realiais elektronikos sprendimais, mokėsi konstruoti, programuoti ir testuoti įvairius įrenginius. Didelis dėmesys skirtas projektų kūrimui – nuo idėjos iki veikiančio prototipo.
Programą įgyvendino Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto dėstytojai ir ekspertai. Mokymus vedė doc. dr. Darius Kybartas, doc. dr. Pranas Kuzas, prof. Darius Gailius, prof. Linas Svilainis, doc. dr. Andrius Chaziachmetovas, doc. dr. Mindaugas Čepėnas, taip pat į veiklą įsitraukė ir jaunasis KTU kolega – magistrantas Simonas Riauka. Ši stipri akademinė komanda užtikrino, kad programos turinys būtų grindžiamas naujausiomis technologijų žiniomis ir praktiniu jų taikymu.
Pasak programos vadovo doc. dr. D. Kybarto, svarbu ne tik supažindinti mokytojus su elektronikos pagrindais, bet ir suteikti jiems gebėjimų ir pasitikėjimo kurti, eksperimentuoti bei pritaikyti šias žinias realiame ugdymo procese, iliustruojant pateikiamas teorines žinias praktiniais taikymais.
„Tik per praktiką technologijos tampa suprantamos ir patrauklios mokiniams”, – teigia jis.
Programos metu mokytojai gilino elektronikos žinias – nuo pagrindų iki praktinio taikymo: dirbo su schemomis, komponentais, jutikliais, duomenų perdavimu ir mikrovaldiklių programavimu. Daug dėmesio skirta projektų kūrimui nuo idėjos iki įgyvendinimo, žmogaus ir technologijų sąveikai bei pažangesniems sprendimams, tokiems kaip dirbtinio intelekto taikymas elektronikoje.
Dalyviams ypač vertingos pasirodė temos apie mikrovaldiklius, jutiklių taikymą, matavimus ir praktinius valdymo sprendimus (motorus, reles, pavaras), o dalį labiausiai sudomino elektronikos pritaikymas dronų ir kosmoso technologijų srityse.
Svarbi programos dalis buvo projektinė veikla – dalyviai kūrė ir vystė savo elektronikos projektus, dalyvavo konsultacijose bei pristatė galutinius rezultatus. Mokytojai kūrė mikroklimato stebėjimo sistemas klasėse, temperatūros jutiklius, triukšmo matuoklius, programavo išmaniąsias laistymo sistemas, parkavimo sistemas, kūrė namų apsaugos sprendimus, išmaniąsias pėsčiųjų perėjas ir kitus inovatyvius projektus, naudodami „Arduino“ platformą.
„Mokytojui svarbu ne tik suprasti, kaip veikia technologijos, bet ir gebėti jas pritaikyti mokinių kūrybiškumui ir problemų sprendimo gebėjimams ugdyti. Todėl programoje daug dėmesio skyrėme praktiniams projektams”, – teigia D. Kybartas.
Mokytojų patirtys – praktinis pritaikymas klasėje
Programos dalyviai ypač vertino galimybę įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Grįžtamojo ryšio anketa rodo, kad mokytojai po mokymų įgijo tiek teorinių, tiek praktinių įgūdžių – nuo darbo su „Arduino“ platforma, mikrovaldiklių programavimo, schemų sudarymo ir jutiklių taikymo iki litavimo bei elektronikos komponentų pažinimo.
Dalyviai išskyrė, kad įgytos žinios padės lengviau organizuoti tiek formaliojo, tiek neformaliojo ugdymo veiklas, kurti projektus bei taikyti dirbtinio intelekto sprendimus. Nors dalis pedagogų dar tik planuoja pritaikyti įgytas žinias, dauguma pabrėžia, kad mokymų metu gauti praktiniai patarimai ir įrankiai bus naudingi jų kasdienėje pedagoginėje veikloje. Programos dalyviai ypač vertino galimybę įgytas žinias pritaikyti praktiškai. Mokytoja Danguolė Vaitmonienė iš VDU „Rasos“ gimnazijos teigė igijusi daugiau fizikinės pusės žinių, o tai jai padeda jaustis tvirčiau tiek ruošiant, tiek atliekant robotikos užduotis su mokiniais.
Mokytojas Vidas Jaunius iš Šilutės r. Vainuto gimnazijos išskyrė konkrečius įgūdžius.
„Įgijau litavimo įgūdžių, taip pat pritaikyti dirbtinį intelektą projektuose“, – teigė jis.
Mokytoja Simona Steponavičienė iš Šilutės r. Vilkyčių pagrindinės mokyklos pabrėžė praktinę naudą. Ji teigė, kad naudosis patarimais, kaip kurti elektronikos projektus ir į ką atkreipti dėmesį juos įgyvendinant.
Mokytoja Rita Marčiulynienė iš Kauno Veršvų gimnazijos akcentuoja technologinių įrankių svarbą:
„Susipažinau su Arduino programavimo įrankiais, kuriuos planuoju taikyti savo darbe“, – sakė ji.
Mokytojų bendruomenė – bendradarbiavimas ir idėjų mainai
Programa subūrė skirtingų STEAM sričių mokytojus – informatikos, fizikos, technologijų pedagogus, kurie dalijosi patirtimi ir kartu kūrė naujas ugdymo idėjas. Toks bendradarbiavimas padeda stiprinti integruotą ugdymą ir kurti mokiniams patrauklesnes mokymosi patirtis.
KTU Pedagogikos centro vadovė prof. dr. Eglė Staniškienė akcentuoja, kad šiuolaikinėje mokykloje technologinis raštingumas tampa neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi. Tokios programos padeda mokytojams ne tik įgyti naujų žinių, bet ir drąsiau jas taikyti praktiškai, kuriant mokiniams aktualias ir įtraukias mokymosi patirtis.
Jos teigimu, programa orientuota į ilgalaikį poveikį – mokytojai įgyja gebėjimų kurti mokymosi aplinką, kuri skatina mokinių smalsumą, kūrybiškumą ir praktinį problemų sprendimą.
Kaip pabrėžia programos vadovas doc. dr. D. Kybartas, technologinis raštingumas šiandien yra būtinas kiekvienam – tiek suaugusiajam, tiek mokiniui. Todėl mokytojo gebėjimas įsisavinti technologijų naujienas bei vėliau perteikti šias žinias savo mokiniams per praktinę veiklą yra esminė šiuolaikinio ugdymo dalis.
Tai dar kartą patvirtina, kad investicijos į mokytojų technologinių ir didaktinių kompetencijų stiprinimą yra būtinos siekiant šiuolaikiško ir į ateitį orientuoto ugdymo.
Programa vyko nuo 2026 m. sausio 14 d. iki kovo 25 d., jos apimtis – 135 akademinės valandos (5 ECTS kreditai). Ji inicijuota KTU Pedagogikos centro, kuris yra Konsoliduoto pedagogų rengimo centro (KPRC) dalis, vienijančio KTU, MRU, LSU ir VIKO pajėgas pedagogų rengimui bei tarpdisciplininiams švietimo projektams.
