Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikus sprendimą dėl 2025 metų stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos teisėtumo, jis konstatavo, kad jo sprendimas neleidžia daryti išvados, kad jau įvykusių, tai yra 2025 metų stojimo rezultatai galėtų būtų kažkaip kvestionuojami, įstojusių asmenų įgytos teisės ar jų apimtis galėtų būti vertinama ar apskritai keliamas klausimas dėl paties stojimo proceso neteisėtumo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atkreipia dėmesį į aplinkybes, kuo remiantis pernai koreguota priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka.
2025 metais prie galutinių abiturientų VBE rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėta 10 taškų. Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad pernai metų reikalavimai norint išlaikyti VBE buvo gerokai didesni nei bet kada anksčiau, o VBE išlaikymo riba ankstesnės vadovybės buvo padidinta remiantis tik teoriniu modeliavimu. Statistika rodo, kad nepridėjus 10 taškų, pavyzdžiui, prie matematikos VBE rezultatų jo būtų neišlaikę 4 kartus daugiau mokinių nei užpernai. Kitų dalykų egzaminų neišlaikiusių mokinių būtų 7–10 kartų daugiau nei užpernai ir net 10–12 kartų daugiau nei pokovidiniu laikotarpiu.
Taip pat 2025 metais VBE laikė pirmoji abiturientų karta, kuri mokėsi pagal atnaujintas bendrąsias programas ir kuriems VBE vyko pagal išskaidytą dviejų dalių egzamino modelį.
„Nepamirškime ir to, kad šie abiturientai egzaminams ruošėsi neturėdami visų vadovėlių. Todėl sprendimą pridėti 10 taškų prie galutinių VBE rezultatų laikome teisingu abiturientų atžvilgiu. Tai leido net keletui tūkstančių mokinių pretenduoti į aukštąjį mokslą, siekti norimo išsilavinimo ir nelikti už ribos ne dėl to, kad jų žinios būtų menkos, o kad nustatyta riba yra gerokai per aukšta“, – pažymi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Dėl šių abiturientams palankių korekcijų keitėsi 2025 metų stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos: 2025 metų abiturientai įgijo konkurencinį pranašumą, palyginti su ankstesnių metų abiturientais, tarptautinio bakalaureato mokiniais bei įgijusiaisiais išsilavinimą užsienyje.
„Užtikrinome, kad absoliučiai visi stojantieji turėtų vienodas sąlygas pretenduoti į aukštąsias mokyklas. Atlikome išsamų poveikio vertinimą ir pasirinkome taikyti korekcijas skaičiuojant visų 2025 metų stojančiųjų konkursinius balus, nekeičiant brandos atestatuose įrašytų rezultatų“, – aiškina R. Popovienė.
Stojančiųjų konkursinis balas buvo skaičiuojamas pagal tvarką, kuri tiksliau atspindėjo tikruosius abiturientų pasiekimus prieš taikant 10 taškų korekciją. Ši koregavimo logika taikyta vienodai visiems kandidatams – tiek 2025 metų, tiek ankstesnių metų abiturientams, tiek mokslus baigusiesiems pagal užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas. Sukurta galimybė diferencijuoti rezultatus be jokio įsikišimo į egzaminų rezultatus ir brandos atestatų sistemą, užtikrinant konkurencinį teisingumą visų stojančiųjų atžvilgiu.
Tai padėjo užtikrinti stojančiųjų teisėtus lūkesčius pretenduoti į aukštąsias mokyklas objektyviai ir sąžiningai, atsižvelgiant į stojančiųjų realius akademinius rezultatus. Brandos atestatuose įrašyti rezultatai keičiami nebuvo.
„Be abejo, gaila, kad turėjome atlikti tokius keitimus, kad apskritai buvo sukurta tokia situacija, iš kurios buvo dvi išeitys: arba palikti kelis tūkstančius abiturientų be galimybės gauti brandos atestatą ir tęsti mokslus arba suskubti daryti vaikus gelbstinčius sprendimus. Rinkomės antrą variantą, ir niekada neabejojau jo reikalingumu. Toliau matau savo atsakomybę užtikrinti, kad brandos egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas sistema būtų nuosekli, skaidri ir prognozuojama – tokia, kuri nekuria chaoso, mažina nereikalingą įtampą ir užtikrina aiškias taisykles“, – sako ministrė R. Popovienė.
Paieška archyve
