Lapkritį „Telia“ ir kiti mobiliojo ryšio operatoriai užblokavo rekordiškai daug telefoninių sukčių skambučių – daugiau nei 800 tūkst. Šie rodikliai atspindi ne tik sukčių bandymus prisibrauti, bet visų pirma – gerokai efektyvesnį nepageidaujamų skambučių filtravimą. Visą mėnesį sėkmingų blokavimų skaičius augo kiekvieną savaitę. Pasak „Telia“ verslo užtikrinimo, atsparumo ir tvarumo vadovo Vytauto Bučinsko, sukčiai, matydami užsidarančius įprastus kanalus, ieškos naujų būdų apgaudinėti žmones.
Lapkritį kova su sukčiais tapo itin intensyvi – vien per šį mėnesį jau sėkmingai užblokuota daugiau nei 800 tūkst. balso skambučių. Tai reiškia, kad sistemos vidutiniškai turėjo atlaikyti 5 tūkst. sustabdytų sukčių skambučių kiekvieną darbo valandą. Tai sudaro reikšmingą dalį visų metų rezultato – per vienuolika mėnesių bendras sustabdytų skambučių iš užsienio skaičius viršija 4 milijonus. Vadinasi, beveik penktadalis visų šiemet užkardytų telefoninių sukčių atakų įvyko būtent lapkritį.
„Žvelgiant į lapkričio savaites, matom, kad blokavimo mastas augo lyg ant mielių. Jei mėnesio pradžioje filtrai sulaikė 166 tūkst. skambučių, tai mėnesiui baigiantis, 47-ąją savaitę, šis skaičius šoktelėjo iki 306 tūkst. Vos per dvi savaites sustabdytų bandymų kiekis padidėjo 1,8 karto, o tai rodo, kad metams baigiantis apsaugos priemonės veikia didžiausiu pajėgumu“, – teigia V. Bučinskas.
Tarp operatorių atsiradęs duomenų tiltas, kurį padėjo nutiesti RRT, iš esmės pagerino keitimąsi informacija – būtent dėl to blokuojamų skambučių kiekis taip staigiai šoktelėjo į viršų. Dabar „Telia“ ir kiti rinkos dalyviai gali kur kas tiksliau nustatyti, kurie sukčių numeriai skambina iš užsienio, ir bendromis jėgomis juos užblokuoti.
Kodėl nereikia „trolinti“ sukčių?
Lietuvius nuo telefoninių sukčių vis dar gelbėja kalbos barjeras. Kadangi apgavikai dažniausiai kalba rusiškai, lietuviams lengviau atpažinti apgavystę nei, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės gyventojams, kur žmones telefonu apgaudinėja angliškai.
Tačiau net ir supratus apgaulę svarbu nepasiduoti smalsumui ar sportiniam interesui paerzinti sukčius ir ilgais pašnekesiais pavedžioti juos už nosies. Anglakalbėse rinkose sukčiai vis dažniau naudoja dirbtinio intelekto balso klonavimą, o šiai sukčiavimo technikai pirmiausia reikia pasitelkti jau įrašytą žmogaus balsą. Nors Lietuvoje ši technologija dar nėra plačiai naudojama, tendencijos greitai kinta, todėl rizika reali. Dėl to specialistai pataria su sukčiais nediskutuoti ir jų neprovokuoti.
„Net jei supratote klastą, saugiausia – ragelį padėti iškart. Nors kartais kyla pagunda pasikalbėti, kiekviena papildoma akimirka suteikia sukčiams progą įrašyti jūsų balsą. Šiuolaikinės technologijos iš vos kelių ištartų žodžių, pavyzdžiui, paprastų „taip“, „ne“ ar „labai prašau“, gali sukurti įtikinamą klastotę. Vėliau, pasitelkę dirbtinį intelektą, nusikaltėliai jūsų balso tembru gali kreiptis į jūsų vaikus ar tėvus“, – įspėja V. Bučinskas.
Atsargiau vertinti žinutes per „WhatsApp“
Smarkiai išaugus Lietuvoje blokuojamų skambučių kiekiui, sukčiai jau dabar masiškai keliasi į programėles – „WhatsApp“, „Viber“. Būtent šiose platformose sukčiavimas dabar vyksta labai intensyviai. Todėl, jei skambina nepažįstamas užsienietiškas numeris arba susisiekiama per programėles, geriausia neatsiliepti ir nepradėti bendrauti, nes tikimybė, kad tai sukčiai, yra ypatingai didelė.
Pavyzdžiui, Italijoje situacija dar sudėtingesnė dėl susiformavusių įpročių – ten nuo seno visiškai normalu ir įprasta tvarkyti reikalus bei siųsti nuorodas per „WhatsApp“, todėl atskirti tikrą skambutį nuo apgavystės ten yra labai sunku.
„Įprastai per telefonus skambinančius sukčius stipriai priblokavom, todėl jie ieško naujų landų. Patariu nepradėti bendrauti su nepažįstamaisiais per programėles, griežtai nespausti nuorodų, kurias siunčia nepažįstai kontaktai. Tikimybė užkibti ant kabliuko per susirašinėjimus programėlėse šiuo metu yra didžiausia“, – pabrėžia V. Bučinskas.
Paieška archyve
