Europos Sąjunga paskelbė, kad pradeda plataus užmojo kosmoso programą, kuria siekiama konkuruoti su Elono Musko iniciatyva „Starlink“ ir teikti sparčiojo interneto ryšį Europos piliečiams, vyriausybėms ir įmonėms.
IRIS² (Infrastructure for Resilience, Interconnectivity and Security by Satellite) pavadintas projektas yra svarbus ES kosmoso programos komponentas kartu su tokiais projektais kaip „Copernicus“ ir „Galileo“, kurie apima Žemės stebėjimo ir navigacijos sistemas.
Pirmą kartą IRIS² buvo atskleista 2022 m. kaip viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuria siekiama sukurti vietinį šifruotų ryšių tinklą, kuriam neturėtų įtakos tokie išorės veikėjai kaip Kinija ar Elonas Muskas. Šiuo tikslu blokas planuoja iki 2030 m. į žemas ir vidutines Žemės orbitas iškelti beveik 300 palydovų pagal 10,6 mlrd. eurų vertės sutartį.
Iš pradžių projekto sąmata buvo 6 mlrd. eurų, o šis skaičius išaugo tik per derybas su konsorciumu „SpaceRISE“. Tarp tų, kuriems patikėta įgyvendinti IRIS², yra pirmaujantys palydovinio ryšio operatoriai SES, Hispasat ir Eutelsat, taip pat tokios telekomunikacijų ir kosmoso bendrovės kaip „Orange“, „Deutsche Telekom“, „Airbus“, „Thales Alenia Space“ ir OHB.
Pagal neseniai sudarytą susitarimą „SpaceRISE“ gavo 12 metų trukmės koncesijos sutartį kurti, diegti ir eksploatuoti IRIS² palydovus. ES kartu su Europos kosmoso agentūra padengs maždaug 62 proc. visų išlaidų, o likusią dalį padengs privačios investicijos.
Didžiausias privatus įnašas yra Prancūzijos palydovų operatoriaus „Eutelsat“, kuris Europos kosminiam tinklui įsipareigojo skirti ne mažiau kaip 2 mlrd. eurų. Bendrovė tikisi, kad IRIS² projektas padės finansuoti jos naujos kartos „OneWeb“ palydovų kūrimą, nes šiuo metu, susidūrusi su aršia „Starlink“ ir „Amazon“ projekto „Kuiper“ konkurencija, ji patiria finansinių sunkumų.
Kinijai ketinant paleisti 13 000 palydovų, ekspertai mano, kad tokios pastangos, kaip IRIS², tampa vis svarbesne priemone kovojant su didėjančia cenzūros režimų įtaka besivystančiose šalyse. Kai kurie teigia, kad didesnio kosminio ryšio kūrimas galėtų būti naudingas tais atvejais, kai karo metu būtų pažeista antžeminė interneto infrastruktūra.
Palydovų IRIS² paleidimas turėtų prasidėti 2029 m., tam reikės 13 misijų, kurioms bus naudojama Europos sunkioji raketa „Ariane 6“. Jei nebus jokių vėlavimų, paslauga pradės veikti iki 2030 m. pabaigos.
Paieška archyve
