Elektronika.lt
 2026 m. birželio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 21 d. 16:31
Kai dirbtinis intelektas atlieka praktikanto darbą: kokių specialistų verslui reikės rytoj?
Birželio 21 d. 10:03
„Apple“ pristatė naujas vaikų saugumo funkcijas
Birželio 20 d. 16:22
Mažieji interneto tiekėjai prieš gigantus: kodėl ši kova svarbi kiekvienam interneto vartotojui?
Birželio 20 d. 10:05
Klaipėdos uoste pakrikštytas pirmasis pasaulyje žaliuoju vandeniliu varomas tanklaivis „Rasa“
Birželio 19 d. 18:25
Kolegijos – neišnaudota regionų stiprėjimo galimybė
Birželio 19 d. 16:37
Startavo „Drone Radar“ – siekiama sukurti didžiausią pilietinį dronų aptikimo tinklą Baltijos šalyse
Birželio 19 d. 14:19
Pigios elektros iliuzija: kodėl Lietuvos pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo? (1)
Birželio 19 d. 12:34
Naujas „Meta“ planas gali paliesti milijonus: už ką mokės socialinių tinklų vartotojai?
Birželio 19 d. 10:24
DI modeliai tampa strategine infrastruktūra. Ar Europa pasiruošusi, jei prieiga bus išjungta per naktį?
Birželio 19 d. 08:32
Kodėl po plovyklos tenka vykti į servisą? Ekspertai įvardijo dažniausias priežastis
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Prezidentas Šveicarijoje susitiko su CERN generaliniu direktoriumi

Publikuota: 2026-01-20 15:52
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: LR Prezidento spaudos tarnyba

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Šveicarijoje lankėsi Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN), kur susitiko su generaliniu direktoriumi Marku Thomsonu.

Pokalbio metu šalies vadovas pasveikino M. Thomsoną pradėjus eiti generalinio direktoriaus pareigas ir pabrėžė sėkmingą Lietuvos, kaip asocijuotosios CERN narės, veiklą. Pasak Prezidento, CERN Tarybos patvirtinimas, jog Lietuva ir toliau visiškai atitinka visus su šiuo statusu susijusius kriterijus ir įsipareigojimus, yra svarbus bendradarbiavimo su CERN etapas.

Prezidentas Šveicarijoje susitiko su CERN generaliniu direktoriumi

„Siekiame toliau plėsti galimybes Lietuvos tyrėjams, inžinieriams ir studentams dalyvauti CERN veikloje. Tai apima gilesnį įsitraukimą į didžiuosius eksperimentus bei platesnį dalyvavimą švietimo ir mokymo programose. Taip pat siekiame stiprinti bendradarbiavimą pažangiausių technologijų srityse, įskaitant dirbtinį intelektą, pažangias detektorių sistemas ir kvantines technologijas“, – sakė Lietuvos vadovas.

Prezidento teigimu, būtent todėl Lietuva nori pradėti kelią link visateisės narystės CERN ir inicijuoti visus būtinus procesus.

„Tai laikome natūraliu mūsų ilgamečio ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su CERN tęstinumu bei strategine investicija į Europos mokslo ateitį. Tvirtai tikiu, kad visateisė narystė CERN dar labiau sustiprintų abipusiškai naudingą partnerystę tarp CERN ir pažangios Lietuvos lazerių bei fotonikos pramonės“, – tvirtino šalies vadovas, pridūręs, jog pasauliniu mastu pripažintos Lietuvos technologijos galėtų reikšmingai prisidėti prie CERN mokslinių tyrimų pajėgumų stiprinimo.

Prezidentas akcentavo, jog Lietuvos mokslininkai, medicinos specialistai ir verslo atstovai yra pasirengę bei nusiteikę daug plačiau prisidėti prie CERN projektų ir veiklų.

„Didžiuojamės tuo, kad mūsų šalies tyrėjai aktyviai dalyvauja kompaktiško miuonų solenoido (Compact Muon Solenoid, CMS) ir didžiojo hadronų greitintuvo (Large Hadron Collider, LHC) eksperimentuose bei išlaiko stiprią poziciją detektorių mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose, bet potencialas yra dar didesnis. Taip pat Lietuvos įmonės įgytų naujų galimybių dalyvauti didžiuosiuose CERN projektuose, įskaitant ateities žiedinį greitintuvą (Future Circular Collider, FCC). Jos galėtų pasiūlyti pažangiausius sprendimus, atitinkančius aukščiausius CERN standartus ir kintančius poreikius“, – teigė šalies vadovas.

Lietuvos vadovas užtikrino, jog link visateisės narystės CERN Lietuva žengia su dideliu atsakomybės jausmu, pasitikėjimu ir bendru tikslu – plėtoti mokslą Europos labui ir stiprinti Europos lyderystę pasauliniame moksle.

Vėliau Prezidentas kartu su CERN generaliniu direktoriumi M. Thomsonu atidarys aukšto lygio Lietuvos ir CERN mokslo ir inovacijų forumą „Lietuvos ir CERN partnerystės stiprinimas siekiant užtikrinti Europos aukštųjų technologijų ateitį“.

Šis forumas, subūręs 40 dalyvių iš Lietuvos, vyksta Prezidento vizito į CERN proga ir yra skirtas parodyti Lietuvos interesą pradėti kelią link visateisės narystės CERN.

Forume dalyvaus ir diskutuos CERN, Lietuvos mokslo, verslo, inovacijų ir viešojo sektoriaus atstovai. Lietuvos verslo bendruomenės susidomėjimą galimybėmis platesne apimtimi dalyvauti CERN projektuose iliustruos ir forumo metu planuojami pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su CERN dėl ateities žiedinio greitintuvo galimybių studijos.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai

Maži raudonieji taškeliai yra mįslingi kompaktiški objektai, kuriuos ankstyvoje Visatoje aptiko „James Webb“ teleskopas. Naujame tyrime mokslininkai pasiūlė LRD prigimties paaiškinimą, kuris gražiai apjungia jas su bendru juodųjų skylių augimo paveikslu.

Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras

Per pastaruosius dvidešimt metų astronomai aptiko šimtus supermasyvių juodųjų skylių pirmajame Visatos milijarde metų, tačiau jos matomos tik kaip taškeliai, kurių struktūros niekaip neįžiūrėsi. Dabar astronomai pirmą kartą aptiko mirgantį kvazarą iš pačios Visatos aušros – vos 850 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų

Dvinarės asteroidų sistemos paplitusios visoje Saulės sistemoje. Dešimtmečiais vyravo paprastas jų kilmės paaiškinimas: sparčiai besisukantis pagrindinis asteroidas pradeda irti, o jo išsviesta medžiaga vėliau susikaupia į pailgą palydovą. Šis palydovas turėtų skrieti orbita, kurios spindulys panašus į Rošo ribą – atstumą, arčiau kurio didesniojo asteroido gravitacija suardytų mažesnįjį į gabalus. Tačiau šį vaizdą sugriovė NASA „Lucy“ misija.

2026 m. birželis
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
2026-06-12 07:12
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus
2026-06-10 17:15
Kosminių audrų… sustabdymas?
2026-06-05 13:17
Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai
2026-06-05 09:37
Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją
2026-06-04 09:12
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis
2026-06-03 17:18
Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama