Elektronika.lt
 2026 m. gegužės 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Gegužės 24 d. 16:49
DI kurta reklama: kada greičiau ir pigiau gali kainuoti brangiau
Gegužės 24 d. 10:23
Kada reikės daugiau padavėjų, o kada – meniu kita kalba? Ekspertė paaiškino, kaip technologijos keičia turizmą
Gegužės 23 d. 16:36
Nerimą keliantis dirbtinio intelekto proveržis – signalas mums
Gegužės 23 d. 10:47
Kodėl po kibernetinės atakos verslai ginčijasi ne tik su įsilaužėliais, bet ir tarpusavyje
Gegužės 22 d. 18:29
„Samsung“ pristato naują monitorių liniją: nuo pirmojo 6K žaidimų ekrano iki sprendimų profesionalams
Gegužės 22 d. 16:39
Pasidalijo įspūdžiais: ar komerciniams elektromobiliams jau atviras kelias po Baltijos šalis? (1)
Gegužės 22 d. 14:18
Dirbtinis intelektas taps dar mažiau pastebimas: „Samsung“ ir „Google“ pristatė naujos kartos išmaniuosius akinius
Gegužės 22 d. 12:12
„Microsoft“ pristatė labai brangius planšetinius kompiuterius „Surface Pro 12“ ir nešiojamuosius kompiuterius „Surface Laptop 8“
Gegužės 22 d. 10:24
Tūkstančiai perkamų akademinių darbų griauna pasitikėjimą aukštuoju mokslu (1)
Gegužės 22 d. 08:38
„Ei, „Google“, ar galiu čia pastatyti automobilį?“
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį

Publikuota: 2026-01-09 18:36
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Viktoras Baliulis
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Praėjo daugiau nei penkiasdešimt metų nuo paskutinio karto, kai žmogus žengė ant Mėnulio paviršiaus. Dabar NASA ruošiasi sugrąžinti žmones į Mėnulio apylinkes. „Artemis 2“, tai pirmoji pilotuojama misija, kurios metu astronautai skris aplink Mėnulį, nors paties nusileidimo dar nebus. Tai reikšmingas žingsnis didžiojo grįžimo link, o pasirengimo darbai jau įgauna pagreitį.

Istorinis žingsnis Mėnulio link: astronautai įžengė į kapsulę, kuri pakeis visos žmonijos ateitį

NASA pranešė, kad keturi astronautai, kurie dalyvaus „Artemis 2“ misijoje, pirmą kartą įžengė į kapsulę „Orion“, kuria skris aplink Mėnulį. Tai įvyko Floridoje esančiame John F. Kennedy kosminiame centre. Šio simbolinio žingsnio metu įgula taip pat vilkėjo specialius skrydžio kostiumus ir buvo prijungta prie gyvybės palaikymo sistemų. Ši treniruotė leido astronautams praktiškai susipažinti su kapsule ir pasiruošti tam, kas jų laukia starto dieną.

Į „Artemis 2“ įgulą įtraukti keturi žmonės. Pagrindinis vadas yra Reid Wiseman. Jį lydi pilotas Victor Glover, misijos specialistė Christina Koch ir Jeremy Hansen iš Kanados kosmoso agentūros. Pastarasis taps pirmuoju ne amerikiečiu astronautu, kuris skrenda tokio lygio NASA misijoje Mėnulio kryptimi.

Šis pasiruošimas yra svarbus žingsnis ne tik techniniu, bet ir emociniu požiūriu. Astronautė Christina Koch teigė, kad įžengti į kapsulę kartu su visa komanda buvo itin jaudinanti patirtis. Ji pasidalijo, kad tai buvo pirmas kartas, kai visi kartu sėdėjo viduje, kur ateityje bus išskraidinti į kosmosą. Šis momentas simbolizuoja ryškų priartėjimą prie realaus skrydžio.

„Artemis 2“ misijos pradžia planuojama 2026 metų balandžio mėnesį. Tai bus pirmas kartas po ilgos pertraukos, kai žmonės vėl skrenda Mėnulio link, nors šįsyk jie tik apskris jį aplink ir grįš į Žemę. Planuojama, kad visa kelionė truks apie dešimt dienų. Startas įvyks iš starto aikštelės Floridoje. Tam bus naudojama milžiniška raketa Space Launch System, kurią NASA jau kurį laiką montuoja ir testuoja.

Tai tik dalis didesnio NASA plano, kurio galutinis tikslas yra žmonių nusileidimas Mėnulyje. Tikimasi, kad tai įvyks per „Artemis 3“ misiją, kuri šiuo metu numatyta 2027 metais. Vis dėlto šis terminas dar gali kisti, nes vienas svarbiausių misijos komponentų, nusileidimo aparatas, kurį kuria kompanija SpaceX dar nėra iki galo paruoštas. Šiuo tikslu bus naudojamas specialiai pritaikytas „Starship“ raketos etapas, tačiau kol kas šios konstrukcijos vystymas susiduria su techniniais ir logistiniais iššūkiais.

Nepaisant visų iššūkių, „Artemis“ programa žymi naują erą kosmoso tyrinėjimo istorijoje. Tai ne tik bandymas pakartoti tai, ką žmonija pasiekė prieš pusšimtį metų, bet ir siekis įsitvirtinti Mėnulyje ilgam laikui. Skrydžiai, tokie kaip „Artemis 2“, yra svarbi treniruotė ir patikrinimas tiek technologijoms, tiek žmonėms, kurie vieną dieną žengs ant Mėnulio paviršiaus.

NASA viliasi, kad ši misija paskatins susidomėjimą kosmosu visame pasaulyje, įkvėps jaunąją kartą domėtis mokslu ir taps tiltu į dar ambicingesnius tikslus, tokius kaip pilotuojamos kelionės į Marsą. Kiekvienas žingsnis, kurį dabar žengia „Artemis 2“ astronautai, yra tarsi atidarymas durų į naują žmonijos kelionės etapą už mūsų planetos ribų.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Juodosios skylės, aplenkusios savo galaktikas

Jaunoje, dar milijardo metų neturinčioje Visatoje, jau egzistavo supermasyvios juodosios skylės, kurių masės viršija milijardą Saulės masių. „James Webb“ teleskopu atrasta ir mažesnių, taip pat pastebėta bendra tendencija, kad jų masių santykis su motininių galaktikų žvaigždžių mase dažnai net šimtus kartų viršija šio santykio vertę, būdingą aplinkinei Visatai.

Potvyniai senovės Marse – silpni

Potvyniai Žemėje padeda reguliuoti klimatą ir netgi palaikyti planetą tinkamą gyvybei. Jie varo vandenyno sroves, maišo deguonį gelmėse ir perneša maistines medžiagas. Greičiausiai potvyniai buvo labai svarbūs ir gyvybės atsiradimui – pirmosios ląstelės galimai formavosi potvynių užliejamose pakrantėse, į kurias bangos atnešdavo naujų maisto medžiagų. Gali būti, kad panašūs procesai veikė ir senovės Marse.

Dirbtinis intelektas prognozuoja Saulės virpesius

Saulė nuolatos virpa – slėgio bangos keliauja gilyn į žvaigždės vidų ir grįžta atgal, atnešdamos informaciją apie procesus, vykstančius giliai po paviršiumi. Šios bangos, dar vadinamos p-modomis, leidžia mokslininkams tyrinėti žvaigždės gelmes panašiai, kaip seismologai pagal žemės drebėjimus atkuria Žemės vidų.

2026 m. gegužė
2026-05-23 13:26
Viena primityviausių žinomų galaktikų
2026-05-22 07:36
Ramiausias galaktikų spiečius slepia praeities audrą
2026-05-21 09:18
Ganimedo branduolys dar formuojasi
2026-05-18 09:31
Dvinarės žvaigždės gimsta iš vieno disko
2026-05-17 13:24
Kvazarų tėkmės gesina žvaigždėdarą Visatos jaunystėje
2026-05-16 13:09
Molekulinių debesų gyvenimo trukmė
2026-05-15 09:29
3000 naujų rudųjų nykštukių
2026-05-14 09:28
Energingiausi kosminiai spinduliai – išskirtinai masyvūs?
2026-05-13 09:25
Neįvertinta Ijo ugnikalnių galia
2026-05-12 17:16
Planetos dydžio banga Veneroje
2026-05-09 16:24
Geležies jonizacija žvaigždžių žybsniuose
2026-05-08 19:43
11 000 naujų egzoplanetų
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama