Dažnai kyla klausimas: ką daro astronomai su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos prietaisais. Štai vienas gražus pavyzdys iš mūsų darbo 2025 metais.
Asociatyvi nuotr.
Mūsų observatorijos astrospektroskopijos komanda domisi ypatinga žvaigždžių klase – RS CVn žvaigždėmis. Per pastaruosius metus šia tema buvo parengti du moksliniai straipsniai, paremti stebėjimais, atliktais naudojant didelės skiriamosios gebos spektrografą, įrengtą prie didžiausio 165 cm teleskopo Molėtų astronomijos observatorijoje. Tyrimams vadovavo doktorantė Barkha Bale ir jos vadovė Gražina Tautvaišienė, kartu su Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupe.
 VU FF TFAI doktorantė Barkha Bale ir jos vadovė Gražina Tautvaišienė |
|---|
RS CVn žvaigždės yra artimos dvinarės sistemos, kuriose žvaigždės skrieja labai arti viena kitos, bei greitai sukasi apie savo ašį. Toks greitas sukimasis sukuria itin stiprius magnetinius laukus, lemiančius dideles dėmes atmosferosje, aktyvias chromosferas, dažnus žybsnius ir intensyvią rentgeno spinduliuotę. Palyginti su Saule, šios žvaigždės yra gerokai magnetiškai aktyvesnės, todėl jos yra puikūs objektai magnetizmo ir žvaigždžių evoliucijos sąveikai tirti.
Vienas iš svarbiausių atvirų klausimų žvaigždžių astrofizikoje – kaip magnetinis aktyvumas veikia vidinį medžiagos maišymąsi žvaigždėse. Standartiniuose žvaigždžių evoliucijos modeliuose paviršiaus cheminė sudėtis kinta gana nuspėjamai. Tačiau RS CVn žvaigždėse magnetinis aktyvumas gali šiuos procesus sustiprinti arba pakeisti, paspartindamas medžiagos pernašą iš gilesnių žvaigždės sluoksnių į paviršių, ką jau galima aptikti tiriant cheminę atmosferų sudėtį.
Todėl grupės dėmesys buvo sutelktas į žvaigždžių chemiją, ypač ličio ir CNO elementų (anglies, azoto ir deguonies) gausas. Litis yra trapus elementas, lengvai suardomas žvaigždžių gelmėse, todėl jo aptikimas žvaigždžių atmosferose gali rodyti neįprastus maišymosi procesus. CNO elementai kartu su anglies izotopų santykiu (¹²C/¹³C) veikia kaip branduolinių procesų žvaigždžių viduje „pirštų atspaudai“ ir leidžia nustatyti, ar žvaigždžių gelmėse sitezės procesų paveikta medžiaga pasiekė žvaigždės paviršių.
Molėtų AO VUES spektro fragmentas.
Jonizuoto kalcio absorbcinė linija kartu su charakteringa to paties elemento emisine linija
Naudodama didelės skiriamosios gebos spektrus, komanda nustatė atmosferos parametrus ir detalias cheminių elementų gausas dešimtims RS CVn žvaigždžių. Litis buvo matuojamas pagal jam būdingą spektrinę liniją, o anglies, azoto, deguonies gausos bei anglies izotopų santykiai – pagal molekulines juostas ir atomines linijas, taikant detalią spektrinę sintezę.
Molėtų AO VUES spektro fragmentas. CN molekulių absorbcinės linijos.
Juoda – stebėtas spektras, žalia – modeliuotas spektras
Gauti rezultatai rodo, kad stiprus magnetinis aktyvumas gali reikšmingai pakeisti žvaigždžių paviršiaus cheminę sudėtį. RS CVn sistemų tyrimai padeda tikslinti žvaigždžių evoliucijos modelius ir gilina mūsų supratimą apie tai, kaip magnetizmas formuoja žvaigždžių gyvenimo ciklus.
Tyrimų komanda: B. Bale, G. Tautvaišienė, R. Minkevičiūtė, A. Drazdauskas, Š. Mikolaitis, E. Stonkutė, M. Ambrosch
Publikacijos (2025 m.):
- Chromospherically active stars: Lithium and CNO abundances in northern RS CVn stars, Astronomy & Astrophysics, 703, A128;
- Chromospherically active stars: Chemical composition of photospheres in 20 RS CVn stars, Astronomy & Astrophysics, 696, A23.
Paieška archyve
