Senoji kvantinių skaičiavimų problema yra didėjantis klaidų lygis, didėjant kubitų skaičiui. Daugiau kubitų reiškia daugiau klaidų, o tai apsunkina mastelio keitimą ir galingų atsparių gedimams kvantinių kompiuterių kūrimą. Prieš metus „Google“ paskelbė, kad su savo naujuoju „Willow“ procesoriumi ji tapo pirmąja pasaulyje, išsprendusia mastelio keitimo problemą, sukurdama procesorių su didesniu kubitų skaičiumi ir perpus mažesniu klaidų lygiu. Dabar Kinija ją pasivijo.
Kinijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjų komanda žurnale „Physical Review Letters“ paskelbė straipsnį, kurį ekspertai jau pavadino „įspūdingu“. „Zuchongzhi 3“ procesorius, pristatytas beveik tuo pačiu metu kaip „Google Willow“ ir turintis 107 kubitus („Willow“ gavo 105 kubitus), kaip ir jo amerikiečių konkurentas, taip pat pademonstravo padidėjusį kubitų skaičių, tuo pačiu sumažinant klaidų lygį. Taigi, Kinijos komanda teigia pasiekusi gedimams atsparių kvantinių sistemų slenkstį – antra pasaulyje ir pirmoji už Jungtinių Valstijų ribų.
Be to, Kinijos kūrėjai teigia įgyvendinę elegantiškesnį ir paprastesnį aparatinį klaidų taisymo problemos sprendimą. Nors „Google Willow“ procesorius „slopina klaidas“ trumpais srovės impulsais, Kinijos „Zuchongzhi 3.2“ procesorius tai daro belaidžiu būdu, naudodamas mikrobangų spinduliuotę. Dėl to Kinijos kvantinių skaičiavimų platforma yra paprastesnė ir efektyvesnė, todėl ją lengviau pritaikyti didesniems projektams.
Kaip ir „Google Willow“, Kinijos „Zuchongzhi 3.2“ procesorius klaidų taisymui naudoja paviršinį kodą ir matricą, kurios bitų gylis yra d = 7. Eksperimentai parodė, kad padidinus kubitų skaičių, klaidų dažnis sumažėjo 1,4 karto. Tai yra reikšminga kvantinių skaičiavimų pažanga, kuri vis dar nepakankama, kad būtų galima išspręsti problemas, kurios viršija klasikinių kompiuterių galimybes.
