Elektronika.lt
 2026 m. birželio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 22 d. 08:12
„BMW iX3“ testas: ar elektromobiliai iš tiesų nuvažiuoja tiek, kiek žadama?
Birželio 21 d. 16:31
Kai dirbtinis intelektas atlieka praktikanto darbą: kokių specialistų verslui reikės rytoj?
Birželio 21 d. 10:03
„Apple“ pristatė naujas vaikų saugumo funkcijas
Birželio 20 d. 16:22
Mažieji interneto tiekėjai prieš gigantus: kodėl ši kova svarbi kiekvienam interneto vartotojui?
Birželio 20 d. 10:05
Klaipėdos uoste pakrikštytas pirmasis pasaulyje žaliuoju vandeniliu varomas tanklaivis „Rasa“
Birželio 19 d. 18:25
Kolegijos – neišnaudota regionų stiprėjimo galimybė
Birželio 19 d. 16:37
Startavo „Drone Radar“ – siekiama sukurti didžiausią pilietinį dronų aptikimo tinklą Baltijos šalyse
Birželio 19 d. 14:19
Pigios elektros iliuzija: kodėl Lietuvos pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo? (1)
Birželio 19 d. 12:34
Naujas „Meta“ planas gali paliesti milijonus: už ką mokės socialinių tinklų vartotojai?
Birželio 19 d. 10:24
DI modeliai tampa strategine infrastruktūra. Ar Europa pasiruošusi, jei prieiga bus išjungta per naktį?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai pagaliau rado būdą, kaip pagerinti garso kokybę automobilyje

Publikuota: 2025-12-08 18:29
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Rūta
Aut. teisės: ©Bilis.lt
Inf. šaltinis: Bilis.lt

Automobilio salonas jau seniai laikomas vienu sudėtingiausių erdvių, kai kalbama apie kokybišką garso atkūrimą. Vairuotojas dažnai mėgaujasi aiškiu ir subalansuotu garsu, o keleivis gale girdi tarsi visai kitą melodiją – gesesnę, prislopintą, neretai iškraipytą. Toks skirtumas erzina net naudojant brangiausias automobilines garso sistemas. Tačiau mokslininkai iš Kinijos pagaliau atrado sprendimą, kuris gali visiškai pakeisti automobilių audio rinką ir užbaigti daugelį metų trunkančią akustinę nelygybę tarp sėdynių.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Garso kokybės problema slypi automobilio geometrijoje

Net ir moderniausi automobiliai turi bendrą trūkumą – salonas nėra akustiškai tobulas. Garsiakalbiai natūraliai skleidžia garsą kryptingai, tad didžioji dalis garso bangų keliauja pirmyn arba į šalis, o ne tolygiai visomis kryptimis. Prie to prisideda ir saloną formuojančios detalės: sėdynės, prietaisų skydelis, centrinė konsolė, stogo atramos, net keleivių kūnai. Šios kliūtys atspindi, išsklaido ar susilpnina garso bangas. Labiausiai nukenčia aukšti dažniai, kurie yra jautresni interferencijai ir turi trumpesnį bangos ilgį.

Tai paaiškina, kodėl kartais vairuotojas girdi skaidriai ir aiškiai, o gale sėdintis žmogus – tarsi klausytų muzikos per sieną. Anksčiau šią problemą bandyta spręsti tiesiog diegiant daugiau garsiakalbių arba naudojant pažangius elektroninius derinimo algoritmus. Tai veikia, bet smarkiai išbrangina visą garso sistemą. Todėl svarbiausias klausimas išlieka tas pats: ar įmanoma kokybę pagerinti nebranginant pačios įrangos?

Fraktalai – naujas garsinės akustikos ginklas

Kinijos mokslininkai į šį klausimą pažvelgė visiškai naujai. Vietoj tradicinių sprendimų jie panaudojo fraktalines struktūras, o tiksliau – Koch snaigės formą. Ši unikali geometrinė figūra turi stulbinančią savybę: jos perimetras ilgėja su kiekviena iteracija, nors plotas lieka toks pats. Tai reiškia, kad ji gali turėti labai daug „kraštų“ neprarasdama kompaktiškumo.

Pritaikyta akustikoje, ši fraktalinė struktūra veikia kaip protingas garso bangų sklaidytuvas. Ji natūraliai didina difrakciją – kai garso bangos lūžta ir tarsi „apsivynioja“ aplink objektą. Tokiu būdu garsas pasklinda daug tolygiau ir pasiekia erdves, kuriose anksčiau jo trūkdavo. Ir visa tai – nepridedant jokio papildomo dydžio ar masės. Tai ypač svarbu automobiliuose, kur kiekvienas centimetras brangus.

Nuo laboratorijos iki realaus automobilio

Šios naujos technologijos prototipas buvo išbandytas dviejų etapų tyrimu: pirmiausia laboratorijoje, o vėliau – realiame automobilyje. Fraktalinis metamaterialas buvo pritvirtintas tiesiai prie automobilio garsiakalbio, o tyrėjai matavo garso slėgio lygius skirtingose sėdynėse.

Rezultatai buvo įspūdingi. Skirtumai tarp sėdynių gerokai sumažėjo, ypač aukštųjų dažnių diapazone, kuris paprastai yra sunkiausias vienodai paskirstyti. Dar svarbiau tai, kad automobilio bandymų rezultatai praktiškai sutapo su laboratoriniais. Tai patvirtina, jog fraktalinė struktūra išlieka stabili ir efektyvi net esant vibracijoms, temperatūrų pokyčiams ar keleivių judėjimui.

Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad technologija yra lengvai modifikuojama. Šiuo metu jau vyksta darbas siekiant išplėsti metamaterialo dažnių diapazoną, kad jis darytų įtaką ne tik aukštiems, bet ir vidutiniams ar žemiems dažniams. Tokiu atveju garso atkūrimas automobilyje galėtų pakilti į visiškai naują lygį.

Pramonė susidomėjo: fraktalinė akustika gali pasiekti gamybą

Ypač svarbus signalas rinkai – prasidėjusios mokslininkų diskusijos su vienu didžiausių Kinijos automobilių gamintojų „Chery Automobile“. Ši kompanija jau domisi galimybe komercinti fraktalinį metamaterialą. Jei bendradarbiavimas pavyks, naujoji technologija gali pasirodyti masinėje automobilių gamyboje per artimiausius keletą metų.

Tai reikštų, kad ateityje net ir vidutinės klasės automobiliai galėtų pasiūlyti tokį garso lygį, kokį šiandien girdime tik prabangiuose modeliuose su aukštos klasės garso sistemomis. Lietuvoje tai būtų ypač aktualu, nes premium klasės audio paketai dažnai kainuoja šimtus ar net tūkstančius eurų – ir ne visi pirkėjai gali ar nori už tai mokėti. Jei fraktaliniai metamaterialai taps pigesne alternatyva, jų nauda būtų juntama visuose kainų segmentuose.

Ar tai ateities standartas?

Akivaizdu, kad fraktalinė akustika gali tapti vienu reikšmingiausių garso technologijų proveržių per pastarąjį dešimtmetį. Jei ši technologija bus pritaikyta plačiai, automobilio salone pagaliau nebeliks „blogiausios vietos“, o garso kokybė taps vienodai gera visur – nuo vairuotojo iki galinės eilės.

Vairuotojai žino, kiek emocijų suteikia mėgstamos muzikos klausymas kelyje. Jei ši inovacija bus įgyvendinta, kelionės taps ne tik tyliau, bet ir harmoningiau skambančios. O galbūt net atsiras nauja garso kokybės karta, kuri taps pramonės standartu.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai

Maži raudonieji taškeliai yra mįslingi kompaktiški objektai, kuriuos ankstyvoje Visatoje aptiko „James Webb“ teleskopas. Naujame tyrime mokslininkai pasiūlė LRD prigimties paaiškinimą, kuris gražiai apjungia jas su bendru juodųjų skylių augimo paveikslu.

Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras

Per pastaruosius dvidešimt metų astronomai aptiko šimtus supermasyvių juodųjų skylių pirmajame Visatos milijarde metų, tačiau jos matomos tik kaip taškeliai, kurių struktūros niekaip neįžiūrėsi. Dabar astronomai pirmą kartą aptiko mirgantį kvazarą iš pačios Visatos aušros – vos 850 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų

Dvinarės asteroidų sistemos paplitusios visoje Saulės sistemoje. Dešimtmečiais vyravo paprastas jų kilmės paaiškinimas: sparčiai besisukantis pagrindinis asteroidas pradeda irti, o jo išsviesta medžiaga vėliau susikaupia į pailgą palydovą. Šis palydovas turėtų skrieti orbita, kurios spindulys panašus į Rošo ribą – atstumą, arčiau kurio didesniojo asteroido gravitacija suardytų mažesnįjį į gabalus. Tačiau šį vaizdą sugriovė NASA „Lucy“ misija.

2026 m. birželis
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
2026-06-12 07:12
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus
2026-06-10 17:15
Kosminių audrų… sustabdymas?
2026-06-05 13:17
Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai
2026-06-05 09:37
Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją
2026-06-04 09:12
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis
2026-06-03 17:18
Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama