Jauname Marse buvo gausu skysto vandens, tačiau šiandieninės sąlygos ten šaltos ir sausos. Visgi gali būti, kad skysto vandens Marse vis dar yra, tik ne paviršiuje.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Prieš keletą metų spektrografu MARSIS, įrengtu Marso apžvalgos zonde (MRO), užfiksuoti stiprūs radaro atspindžiai iš 20 kilometrų pločio regiono Marso pietinio ašigalio ledyne. Regionas yra ties pačiu ledyno pagrindu, o stiprus atspindys gali būti skysto vandens – poledinio ežero – požymis. Jo egzistavimas būtų labai svarbus veiksnys kalbant apie galimą Marso tinkamumą gyvybei ir šiandien.
Visgi interpretuoti radaro signalą galima ir kitaip. Mokslininkai senokai diskutuoja apie galimus „sausus“ MARSIS atspindžių paaiškinimus, pavyzdžiui neįprastai lygius anglies dvideginio ir vandens ledo, ar sūraus ledo ir molio sluoksnius.
MRO turi ir kitą radarą SHARAD, kuris naudoja aukštesnius dažnius nei MARSIS. Jo stebėjimai padėtų tiksliau nustatyti, nuo ko atsispindi signalas. Bet iki neseniai SHARAD signalai negalėjo pasiekti pakankamo gylio, kad atsimuštų nuo įdomiojo ledo sluoksnio.
Dabar MRO komanda išbandė naują manevrą orbitoje, kurio metu erdvėlaivis pasukamas pakankamai, jog SHARAD signalas galėtų prasiskverbti ir sulaukti atspindžio iš ledynų gilumos. Tyrėjai išnagrinėjo 91 SHARAD stebėjimą, kertantį aukšto atspindėjimo zoną. Priešingai nei MARSIS atveju, SHARAD užfiksuotas atspindys buvo labai silpnas. Tai verčia abejoti, ar atspindį sukelia vanduo, mat šis vienodai gerai atspindi abiejų dažnių radijo bangas. Greičiausiai ten, po ledu, yra tiesiog lokalizuota žemo šiurkštumo sausos uolienos irba dulkių sritis.
Tyrėjų teigimu, reikia tolesnių tyrimų, siekiant iki galo suprasti skirtumus tarp MARSIS ir SHARAD atradimų.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
