Tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė mokslinė fantastika, dabar tampa realybe. Mokslininkai praneša apie technologiją, leidžiančią akliems žmonėms vėl matyti pasaulį. Ši naujovė suteikia vilties tiems, kurie dėl akių degeneracijos buvo netekę centrinės regos.
„Palanker Lab“ nuotr.
Naujoji sistema, pavadinta PRIMA, veikia kaip dirbtinė tinklainės dalis. Ji leidžia atkurti gebėjimą matyti objektus priešais save net tiems pacientams, kurių akių fotorceptoriai buvo visai pažeisti.
Žmogaus tinklainėje yra milijonai šviesai jautrių ląstelių, kurios siunčia signalus į smegenis. Sergant geografine atrofija – sunkiausia amžinės geltonosios dėmės degeneracijos forma – šios ląstelės žūva, o žmogus praranda gebėjimą matyti tiesiai prieš save.
Tačiau šoninis regėjimas dažnai išlieka. Būtent čia ir slypi naujosios technologijos idėja: perimti centrinės regos funkciją, nepažeidžiant natūraliai veikiančių sričių.
PRIMA sistema veikia kaip sudėtingas biologinis mechanizmas. Ant paciento akinių įmontuota mikrokamera fiksuoja aplinką, tuomet duomenys paverčiami infraraudonaisiais signalais ir perduodami į mažytį fotoelektrinį implantą, įtaisytą akies tinklainėje. Šis lustas šviesos impulsus transformuoja į elektrinius signalus, kurie stimuliuoja nervus ir leidžia žmogui vėl matyti kontūrus, formas ir net raides.
Įdomiausia tai, kad implantui nereikia išorinio maitinimo – jis veikia nuo šviesos, tarsi miniatiūrinė saulės baterija. Šiuo metu PRIMA sukuria juodai baltą vaizdą be atspalvių, tačiau pacientai jau gali atpažinti objektus ir net skaityti didelius tekstus.
Kol kas implanto „skiriamoji geba“ yra tik 378 pikseliai – kiekvienas maždaug 100 mikronų dydžio. Tačiau mokslininkai jau ruošia naują kartą, kuri turės iki 10 000 pikselių po 20 mikronų, leisiančių matyti detales daug aiškiau ir natūraliau.
Kita pažangos kryptis – dirbtinio intelekto programinė įranga, kuri apdoros vaizdus realiu laiku, suteikdama gylio pojūtį ir tikroviškesnį matymo efektą. Tai leis akliesiems ne tik orientuotis erdvėje, bet ir atpažinti veidus, judesius ar šviesos kryptį.
Tyrimuose dalyvavę pacientai sako, kad implantas kol kas toli gražu ne tobulas, tačiau jis leidžia vėl patirti šviesą, kontūrus ir judesį – o tai jau didžiulis žingsnis į priekį. Daugeliui jų tai buvo pirmas kartas po metų ar net dešimtmečių, kai jie bent iš dalies galėjo pamatyti pasaulį aplink save.
Mokslininkai pabrėžia, kad ši technologija dar vystoma, tačiau jos potencialas milžiniškas. Ateityje tokie implantai gali būti ne tik regos atstatymo, bet ir dirbtinio matymo revoliucijos pradžia.
Mokslininkai sukūrė PRIMA sistemą – miniatiūrinį implantą, leidžiantį akliesiems vėl matyti. Jis veikia nuo šviesos, paverčia vaizdą elektriniais signalais ir atkuria regėjimo kontūrus.
Nors technologija dar tobulinama, tai – istorinis žingsnis link pilnaverčio dirbtinio regėjimo.
Paieška archyve
