Neutroninės žvaigždės yra egzotiški objektai. Kone dvi Saulės masės, suspaustos į keliolikos kilometrų spindulio objektą, pasižymi įvairiomis keistomis konfigūracijomis, labai stipriu magnetiniu lauku ir reliatyvistiniais efektais, tokiais kaip stiprus erdvės ir laiko iškreipimas. Dviejų neutroninių žvaigždžių susiliejimas paskleidžia gravitacines bangas bei sukuria galingą plazmos čiurkšlę.
Keletą kartų tokie reiškiniai buvo stebėti, tačiau norėdami detaliai suprasti, kas ir kaip vyksta susiliejimo metu, turime pažvelgti detaliau – skaitmeniniais modeliais. Dabar mokslininkai pristatė ilgiausią dviejų neutroninių žvaigždžių susiliejimo skaitmeninį modelį, kuriame įtraukiami reliatyvistiniai, hidrodinaminiai, magnetiniai ir spinduliuotės efektai.
Modelyje sekamas neutroninių žvaigždžių, kurių masė yra 1,65 ir 1,25 Saulės masės, sukimasis viena aplink kitą, susijungimas ir tolesni procesai, formuojantis juodajai skylei. Modelis apima laiką nuo maždaug 20 milisekundžių prieš susiliejimą iki 1,5 sekundės po jo. Gali pasirodyti, kad šie skaičiai labai maži, tačiau procesai vyksta labai greitai: prieš pat susiliejimą žvaigždžių orbitos periodas irgi matuojamas milisekundėmis. Per modeliuotą laikotarpį susijungusių neutroninių žvaigždžių medžiaga pradėjo virsti juodąja skyle, aplink kurią susisuko akrecinis diskas. Jį kirto stiprus magnetinis laukas, kuris per maždaug sekundę pasiekė gana tvarkingą konfigūraciją. Būtent ši konfigūracija sudarė sąlygas plazmos čiurkšlės išsiveržimui. Čiurkšlė turėtų veržtis apie sekundę, o vėliau pradėti silpti. Šie rezultatai gerai dera su stebėjimų duomenimis; tiesa, pastarųjų kol kas turime nedaug, bet laikui bėgant gravitacinių bangų detektoriai tokių susiliejimų aptiks vis daugiau.
Žinodami apie jų įvairovę ir turėdami skaitmeninių modelių rezultatus, astronomai galės daug geriau suprasti neutroninių žvaigždžių savybes ir apskritai materijos elgesį egzotiškomis sąlygomis.
