Elektronika.lt
 2025 m. liepos 9 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 9 d. 17:33
Net sienos turi ausis: ar jūsų kolegos nesiklauso per paliktas ausines ar telefoną? (1)
Liepos 9 d. 14:41
„Avia Solutions Group“ baigia vieną pirmųjų pasaulyje keleivinio Boeing 777-300ER konversiją į krovininį orlaivį
Liepos 9 d. 11:45
Elektromobiliai drąsiai gali mesti pirštinę įprastiems modeliams: šansus padėjo sulyginti gausi infrastruktūra
Liepos 9 d. 08:28
„Kia“ išanalizavo, ko nori Europos vairuotojai, ir sukūrė elektromobilį jiems
Liepos 8 d. 20:16
Šveicarijoje kilo skandalas dėl elektromobilių: kodėl valdžia nuslėpė milijonų vertės elektromobilių tyrimą?
Liepos 8 d. 17:42
Kodėl buvusio darbuotojo elektroninis paštas gali tapti galvos skausmu?
Liepos 8 d. 14:26
Skaitmeninis pervargimas: mažinti nuovargį nuo technologijų gali padėti... technologijos
Liepos 8 d. 11:50
KTU magistrantė tyrė Kauno mokytojų pasirengimą dirbtinio intelekto taikymui mokymo procese
Liepos 8 d. 08:20
Kaip „Messages“ aplikacijoje kontroliuoti siunčiamų nuorodų išvaizdą
Liepos 7 d. 20:49
Šis triukas padės naudotis televizoriumi kaip monitoriumi, bet turi ir vieną didžiulį trūkumą
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Football Training Kit
Football Training Equipment, Football Skills, Football Training
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

VU fizikas dr. Mindaugas Šarpis pelnė prestižinę dotaciją: padės stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių tyrimuose

Publikuota: 2025-06-13 09:21
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas, „LHCb Vilnius“ grupės vadovas dr. Mindaugas Šarpis pelnė HORIZON WIDERA TALENTS podoktorantūros dotaciją. Mokslininko projektui įgyvendinti skirtas daugiau nei 100 tūkst. eurų finansavimas leis stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių fizikoje ir padės pamatus vėlesniems šios srities tyrimams VU.

Viena iš prestižiškiausių Europos dotacijų įgalins dvejus metus truksiantį mokslininko projektą PHANTOM (angl. Pentaquark Hunt by Applying Neutral Track Over-constraint Method), skirtą pentakvarkų (dalelių) paieškai, naudojant specialų metodą. Pasak dr. M. Šarpio, tai paskatins žinių perdavimą iš Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) bei LHCb (angl. Large Hadron Collider beauty) eksperimento infrastruktūros į VU ir Lietuvos mokslo bendruomenę.

Dr. Mindaugas Šarpis. Asmeninio archyvo nuotr.
Dr. Mindaugas Šarpis. Asmeninio archyvo nuotr.

Abipusė dotacijos nauda

Projekte ypatingas dėmesys skiriamas dalijimuisi žiniomis, kai mokslininkas praturtina VU Fizikos fakultetą savo užsienyje įgytomis kompetencijomis, o VU tampa terpe, kurioje tyrėjai gali visokeriopai tobulėti. Taip skatinamas abipusis bendradarbiavimas, tobulėjimas, spartinamas idėjų generavimas, mažinama žinių izoliacija.

„Ši dotacija skirta mokslininkų mobilumui skatinti. Moksle svarbu neužsisėdėti vienoje vietoje – dirbdami skirtingose grupėse ir skirtinguose institutuose mokslininkai įgyja reikalingos patirties, nuolat tobulėja asmeniškai. Po beveik 10 metų įvairiuose užsienio universitetuose džiaugiuosi galėdamas sugrįžti į Lietuvą ir mokslinę veiklą tęsti Vilniaus universitete“, – sako dr. M. Šarpis.

„Jeigu palygintume sekundę su tiek, kiek „gyvena“ pentakvarkas, tai sekundė būtų ilgesnė už visos Visatos gyvavimo trukmę. Tai egzotiškos dalelės, sudarytos iš penkių kvarkų, skirtingai nei mums įprasti protonai ir neutronai, kurie sudaryti iš trijų. Apie tokią egzotinę medžiagos formą yra žinoma labai mažai, todėl nagrinėdami pentakvarkus gilinamės į pačią medžiagos prigimtį ir sąsajas tarp dalelių. Tokie tyrimai gali atskleisti iki šiol nesuprastus dalelių sąveikų mechanizmus, pavyzdžiui, susidarymą, skilimą“, – sako VU fizikas.

Mokslininkas jau daugiau nei 10 metų analizuoja dalelių fizikos duomenis, kartu su broliu buvo pirmieji lietuviai jungtiniame CERN LHCb eksperimente (angl. collaboration). Anot dr. M. Šarpio, aptikti ir tirti pentakvarkus yra itin sudėtinga, eksperimentiniai ir teoriniai tyrimai atliekami tik keliose valstybėse – Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, o dabar – ir Lietuvoje.

Inovatyvus metodas

CERN greitintuve pentakvarkai susidaro itin retai – mažiau nei vienu atveju iš kelių dešimčių milijonų. Todėl informacijai LHCb detektoriumi kaupti prireikia ne vienerių metų, kad būtų surinktas duomenų rinkinys, kuriame būtų tikimasi rasti bent kelis šimtus pentakvarkų.

„LHCb tarp didžiulio kiekio duomenų, iš kvintilijonų dalelių sudėtingais algoritmais randame virš tūkstančio pentakvarkų. Jau galime nagrinėti jų skilimo mechanizmus ir aiškintis, kaip ir kodėl jie atsiranda.

PHANTOM naudojamas metodas leidžia iš duomenų, atkurtų tik iš dalies, vėlesniame analizės žingsnyje atkurti daleles, į kurias gali skilti pentakvarkai. Nagrinėjant jų spektrą galima rasti pentakvarkų pėdsakų“, – teigia dr. M. Šarpis.

Šį pažangų metodą VU mokslininkas neseniai pristatė Japonijoje, hadronų fizikos konferencijoje „Hadron 2025“. Tai viena didžiausių dalelių fizikos konferencijų pasaulyje, kur susirenka įvairių CERN eksperimentų atstovai bei teoretikai.

CERN yra didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, vienijanti mokslininkus iš daugiau kaip šimto valstybių. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariąsias daleles ir sąveikas tarp jų. Vienas iš svarbiausių CERN projektų – Didysis hadronų greitintuvas (LHC), kuris leidžia tyrinėti protonų susidūrimus ir taip ieškoti naujų dalelių bei reiškinių. LHCb eksperimento tikslas – analizuoti nedidelius skirtumus tarp materijos ir antimaterijos, tyrinėjant dalelių, vadinamų b kvarkais, tipą.

Viename iš didžiųjų CERN eksperimentų dr. M. Šarpis buvo atsakingas už LHCb eksperimento „Run1“ (2011–2012 m.) atvirų duomenų rinkinio paruošimą ir techninį jų išleidimo įgyvendinimą.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Australai išrado pigesnę nei ličio bateriją: ji yra ne tik saugesnė, bet ir tarnauja ilgiau ir veikia galingiau

Adelaidės universiteto mokslininkai pristatė naują sausą elektrodą vandeninėms baterijoms, kuris leidžia gaminti katodus, turinčius daugiau nei dvigubai geresnius rezultatus nei tradicinės jodo ar ličio jonų baterijos.

Dirbtinis intelektas gali sukurti žmonijos sunaikinimo planą

Vis dažniau viešojoje erdvėje pasirodo nebe optimistinės, o įspėjamosios žinutės apie dirbtinio intelekto plėtrą. Tai nebe tik diskusijos tarp mokslininkų ar technologijų bendruomenių – kalba pasisuka apie pavojus, kurie gali tiesiogiai paliesti kiekvieną žmogų.

Marso jonosferos stebėjimai

Marso atmosfera, kaip ir bet kurios kitos planetos, iškreipia radijo bangas. Kai koks nors palydovas, skriedamas orbita aplink Marsą, pasislepia už planetos, prieš pranykdamas jo signalas eina kiaurai atmosferą, tad iš signalo variacijų galima nustatyti įvairias atmosferos savybes

2025 m. birželis
2025-06-30 13:51
Neutroninių žvaigždžių susiliejimo modelis
2025-06-30 07:26
KTU profesorius ragina Baltijos šalis imtis veiksmų dėl kvantiniu saugumu užtikrinamos tapatybės
2025-06-29 18:18
Detalūs Saulės mikrožybsnio stebėjimai
2025-06-28 18:34
Ugnikalnis prie Jezero kraterio
2025-06-27 18:31
Ištyrė, kas nutinka žmogaus ląstelėms veikiant 5G
2025-06-25 13:34
Vilniaus rotušėje vyks tarptautinė kvantinių technologijų konferencija
2025-06-17 15:36
Mokslininkai išrado ypač kietą šviesą (1)
2025-06-14 17:08
Palydovų žvaigždynas Saulės aktyvumo stebėsenai
2025-06-14 06:10
Sukurtas grafeno ir stiklo hibridas ateities elektronikai
2025-06-13 18:52
Nuo Mėnulio – į tolimesnius skrydžius
2025-06-13 12:04
1 000 000 Gbit/s ir 1800 km atstumas: japonai pasiekė duomenų perdavimo greičio rekordą naudojant beveik įprastą optinį pluoštą
2025-06-13 09:21
 VU fizikas dr. Mindaugas Šarpis pelnė prestižinę dotaciją: padės stiprinti Lietuvos kompetencijas dalelių tyrimuose
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama