Venera yra itin priešiška mums žinomoms biologinės gyvybės formoms. Jos paviršiuje tiesiogine prasme lydosi metalas. Tačiau aukštai virš paviršiaus, debesyse, gali būti tinkamos sąlygos bakterijoms ir mikrobams egzistuoti, o tai jau seniai intriguoja mokslininkus. Atsakymą į šią mįslę galėtų suteikti Veneros debesų mėginių atgabenimas į Žemę. Tai techniškai sudėtinga, tačiau šiuolaikinėmis priemonėmis visiškai įgyvendinama užduotis, kurią nusprendė įrodyti Kinijos mokslininkai.
Apie planus vykdyti misiją, kurios metu būtų atgabenti Veneros atmosferos mėginiai į Žemę, Kinijos mokslininkai pranešė dar prieš kelerius metus, pristatydami ilgalaikes kosmoso programas. Neseniai paaiškėjo naujos detalės. Pirma, Kinija paskelbė numatomus projekto įgyvendinimo terminus, o tai rodo tvirtą ketinimą pasiekti šį mokslinį proveržį. Misija, skirta paimti Veneros debesų mėginius ir juos atgabenti į Žemę, preliminariai planuojama 2033 metais. Tai reiškia, kad projektas jau yra pradiniame techninio planavimo etape.
Remiantis ankstesniais pasiūlymais, Veneros zondas, skirtas atmosferos sudėties analizei ir organinių medžiagų požymių paieškai planetos debesyse, galėtų būti oro balionas arba dirižablis. Jis galėtų ilgai išbūti tam tikrame aukštyje, rinkdamas ir perduodamas duomenis į orbitinį aparatą, o vėliau – į Žemę. Surinktus debesų mėginius būtų galima grąžinti į orbitą naudojant raketą – panašiai, kaip planuojama grąžinti mėginius iš Marso paviršiaus. Tam tereikia patikimai apsaugoti zondo konstrukciją nuo sieros rūgšties, iš kurios lašelių susideda Veneros debesys.
NASA preliminarus projektas, skirtas Veneros atmosferos zondui sukurti, numatė oro baliono su teflonine danga naudojimą. Tačiau, apsvarstius projektą, agentūros mokslinis komitetas jį atmetė kaip neaktualų. Beje, siekiant misijos tikslų, į Venerą buvo planuojama siųsti 22 tonų sveriančią kosminę stotį, o tai savaime rodo užduoties sudėtingumą.
Kinijos mokslininkai planuoja spręsti mėginių paėmimo ir pristatymo užduotį kitomis priemonėmis. Kaip matyti iš paskelbtų skaidrių, į Veneros atmosferą bus nuleistas kosmoplanas, kuris atliks panirimą, paims mėginius ir grįš į orbitinę stotį. Kadangi visi manevrai tankiuose atmosferos sluoksniuose vyks automatiniu režimu ir ribotos navigacijos sąlygomis, į Venerą taip pat planuojama paleisti pagalbinį ryšio ir navigacijos palydovą. Sėkmingas mėginių atgabenimas iš tolimosios Mėnulio pusės, kurį įgyvendino Kinija, įrodė, kad tokios užduotys yra techniškai įmanomos. Šiuolaikinė automatika geba spręsti itin sudėtingas užduotis be žmogaus įsikišimo.
Veneros debesų mėginių analizė padės atskleisti daugybę šios planetos paslapčių – nuo jos atmosferos evoliucijos ypatumų iki galimo organinių molekulių ar net primityvių gyvybės formų buvimo. Prieš penkerius metus žurnale „Nature“ buvo paskelbtas garsus amerikiečių mokslininkų straipsnis, kuriame teigiama, kad Veneros debesyse aptikti fosfino pėdsakai. Žemėje fosfino atsiradimas siejamas su bakterijų veikla. Tad kodėl gi nepadarius prielaidos, kad jos gali egzistuoti ir Veneroje? Tai patikrinti galima tik tiesiogiai analizuojant atgabentus mėginius.
Paieška archyve
