Naujas smegenų implantas: mintis pavers kalba akimirksniu

Asociatyvi DI sugeneruota „Pixabay“ nuotr.

Pastaraisiais metais neurotechnologijos stipriai pažengė į priekį, ypač vystant smegenų ir kompiuterio sąsajas (BCI). Vieną įspūdingiausių proveržių pasiekė kompanija „Neuralink“, kurios sukurtas implantas leido paralyžiuotam žmogui netgi žaisti sudėtingus kompiuterinius žaidimus vien mintimis.

Tačiau technologijų pažanga nestovi vietoje – mokslininkai pristatė smegenų implantą, kuris, naudodamas dirbtinį intelektą (DI), mintis verčia kalba praktiškai realiuoju laiku. Šis smegenų implantas galėtų padėti žmonėms, kurie dėl sunkaus paralyžiaus nebegali kalbėti.

Kalifornijos universiteto Berklyje mokslininkų sukurta eksperimentinė neuroprotezavimo sistema beveik akimirksniu iššifruoja žmogaus mintis ir paverčia jas į sintezuotą kalbą.

Implantas sudarytas iš elektrodų, pritvirtintų prie smegenų paviršiaus, kurie fiksuoja neuroninius signalus, susijusius su kalba. Specialūs DI algoritmai analizuoja šiuos signalus ir paverčia juos garsine kalba.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Neuroscience“.

Pirmoji šios sistemos naudotoja tapo 47-erių metų moteris, kuri dėl patirto insulto nuo 2005 metų negali kalbėti. Atliekant klinikinius tyrimus jai buvo implantuotas šis įrenginys.

Sistema geba apdoroti kalbą su vos 80 milisekundžių užlaikymu, todėl pokalbis vyksta beveik natūralia sparta. Ankstesnės panašios technologijos pasižymėjo net iki 8 sekundžių vėlavimu ir galėdavo apdoroti tik visus sakinius.

Interfeiso veikimui reikėjo išmokyti DI algoritmus. Dalyvė mintyse kartojo ekrane matomus sakinius, o sistema analizavo jos neuroninius signalus ir susiedavo juos su konkrečiais žodžiais.

Šis metodas panašus į principus, naudojamus tokiuose balsiniuose asistentuose kaip „Alexa“ ar „Siri“, tačiau pritaikytas neuroimplantams. Pagrindinis tikslas – suteikti žmonėms, praradusiems gebėjimą kalbėti dėl sunkių paralyžiaus formų, galimybę vėl bendrauti balsu.

Technologijų kūrėjai ir toliau dirba prie algoritmų tobulinimo, siekdami, kad sintezuota kalba būtų dar natūralesnė, o jos apdorojimo laikas – dar trumpesnis. Ateityje tai leis visiškai atkurti gebėjimą kalbėti paralyžiuotiems asmenims.

Panašias technologijas vysto ir kitos kompanijos. Pavyzdžiui, „Paradromics“ kuria greito veikimo smegenų-kompiuterio sąsają žmonėms su sunkiomis judėjimo negaliomis, tokiomis kaip stuburo traumos ar neurodegeneracinės ligos.

Kita bendrovė „AlterEgo“ sukūrė neimplantuojamą nešiojamą prietaisą, leidžiantį vartotojams bendrauti su kompiuteriais, tyliai „kalbant“ mintyse, o signalai yra fiksuojami nuo odos paviršiaus.

Taip pat verta paminėti „BrainGPT“ technologiją, kuri leidžia mintis versti tekstu, net nenaudojant implantų.

Tačiau šių pažangių technologijų naudojimas kelia etinių klausimų, susijusių su duomenų privatumu ir galimybėmis neleistinai pasiekti žmogaus mintis. Todėl būtina kurti griežtus saugumo protokolus bei aiškias etikos normas. Taip pat svarbu įvertinti psichologinius aspektus, kaip žmonės adaptuojasi prie šių įrenginių naudojimo ir kokią įtaką tai daro jų savęs suvokimui bei socialinei sąveikai.