Elektronika.lt
 2026 m. kovo 19 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Kovo 19 d. 16:38
Agentinei prekybai Europoje skatinti „Visa“ pristatė programą „Agentic Ready“
Kovo 19 d. 14:44
Nuo telefonų iki saulės elektrinių: kaip elektronikos atliekas paversti vertingais ištekliais?
Kovo 19 d. 12:15
Eksperimentas: ar įmanoma persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
Kovo 19 d. 10:27
Į pagalbą moterims intymios sveikatos srityje – verslaus lietuvių jaunimo sukurtas dirbtinio intelekto įrankis
Kovo 19 d. 08:51
Pavasarinis spintos valymas gali pastebimai išauginti elektros sąskaitą: kaip to išvengti?
Kovo 18 d. 18:36
Naujasis „BMW i3“: iki 900 km viena įkrova ir naujos kartos technologijos
Kovo 18 d. 15:23
Kada verta rinktis elektrinį, o kada – akumuliatorinį šlifuoklį?
Kovo 18 d. 12:58
Ar „OpenClaw“ neatpažįstamai pakeis verslo kasdienybę?
Kovo 18 d. 09:25
Darbuotojai tikrina darbo paštą savo telefone? Įspėja apie kibernetinio saugumo rizikas
Kovo 17 d. 18:24
Ar mažieji branduoliniai reaktoriai – Lietuvos energetinės nepriklausomybės raktas? (1)
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje

Publikuota: 2024-11-20 12:19
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Kauno technologijos universitetas

„Humanitariniai mokslai naudingi ir įdomūs tik sąveikoje su kitais mokslais,“ – teigia Saulė Petronienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė. Tarptautinėje tarpdisciplininėje fakulteto organizuojamoje konferencijoje – dalyviai ir pranešėjai iš viso pasaulio.

Šį ketvirtadienį ir penktadienį KTU SHMF vyksiančioje konferencijoje aptariamos temos – dirbtinis intelektas, garsų peizažas, filmų muzika, mokytojo įvaizdžio formavimas ir kitos – peržengia vienos disciplinos ribas ir yra įdomios plačiam profesiniam ratui.

„Pavyzdžiui, Glosteršyro universiteto tyrėjai pristatys tyrimą, atliktą slaugos namuose – apie garso poveikį slaugos namų gyventojų savijautai. Profesorė Abigail Gardner iš to paties universiteto kalbės apie kultūrines sąsajas tarp klausymosi, garso ir kultūrinės aplinkos“, – sako S. Petronienė, akcentuodama, jog šiemet į konferencijos „Intermedialumas komunikacijoje“ tematinį lauką įtraukta ir muzika.

Sulaukė didžiulio užsienio tyrėjų susidomėjimo

Jau trečiąjį kartą SHMMF Vertimo ir kalbų tyrimų grupės organizuojama konferencija sulaukė didžiulio tyrėjų iš užsienio šalių ir Lietuvos dėmesio. S. Petronienė pabrėžia, jog tarp konferencijos pranešėjų daugiau užsienio šalių – Švedijos, Nyderlandų, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Slovakijos, Latvijos, Portugalijos, Šveicarijos ir netgi Japonijos – mokslininkų nei vietinių.

„Šiais metais pavyko suburti tikrai didelį mokslininkų būrį. Būdami tokia jauna konferencija, vertiname tai kaip didžiulį pasiekimą, juolab, kad susidomėjimas humanitariniais mokslais yra smarkiai kritęs. Mūsų konferenciją noriai renkasi tiek patyrę tyrėjai, tik tyrėjo kelią pradedantys jaunieji mokslininkai“, – teigia S. Petronienė.

Pirmą kartą konferencija „Intermedialumas komunikacijoje: vertimas, medija, diskursas“ buvo surengta 2020-aisiais. Pasak organizatorių, per ketverius metus renginio tematinis laukas plėtėsi, atveriant humanitarinių mokslų lauką kitiems tyrėjams. Be to, toks tarpdiscipliniškumas užkoduotas pačiame konferencijos pavadinime.

„Intermedialumas komunikacijoje – tai reiškinys, kai įvairios medijos ir komunikacijos formos susilieja, sąveikauja ir tarpusavyje kuria naujas prasmes. Pavyzdžiui, kai tekstas derinamas su vaizdu, garsu ar interaktyviais elementais, sukuriamas naujas komunikacijos lygmuo, kuris gali būti gilesnis, kompleksiškesnis ir paveikesnis nei kiekvienas elementas atskirai“, – paaiškina profesorė Saulutė Juzelėnienė, konferenciją organizuojančios Vertimo ir kalbų tyrimų grupės pagrindinė tyrėja.

Pasak jos, intermedialumas leidžia geriau atskleisti idėjas, pritraukti auditorijos dėmesį ir perteikti sudėtingus pranešimus inovatyviais būdais. Šiandien tai ypač aktualu dėl skaitmeninių technologijų plėtros komunikacijoje, kur socialiniai tinklai, multimedijų platformos, virtualios realybės ir dirbtinio intelekto sprendimai tampa vis svarbesni. Jie keičia ne tik komunikacijos praktiką, bet daro didelį poveikį kultūrai, švietimui, socialinei aplinkai.

„Šių reiškinių supratimas padeda ugdyti kritinį mąstymą bei kurti dialogą ir bendradarbiavimą įvairiuose kontekstuose“, – teigia S. Juzelėnienė.

Aptariamos temos ypač aktualios šiuolaikiniame kontekste

Prof. S. Petronienė įsitikinusi, jog humanitariniai mokslai turi atsiverti kitoms sritimis, jei nori išlikti aktualūs. Todėl konferencijos tematikų laukas kaskart praplečiamas platesniam tyrėjų ratui – šiemet prie pranešėjų prisijungė muzikos tematiką atstovaujantys tyrėjai iš Lietuvos ir kitų šalių. Be to, padaugėjo pranešimų apie aktualias temas, tokias, kaip, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto naudojimas komunikacijoje ar mokymo procese.

„KTU SHMMF profesorius Saulius Keturakis pakvies reflektuoti dirbtinio intelekto ir dirbtinio kvailumo tema, keldamas klausimą, kiek dirbtinis intelektas geba būti kūrybiškas, originalus ir inovatyvus“, – vieną iš pranešimų anonsuoja S. Petronienė, pridurdama, jog iš didelio kompetentingų pranešėjų būrio sudėtinga išskirti vieną ar kitą pranešimą.

Pagrindinės konferencijos analizuojamos tematikos – kalbų, komunikacijos, vertimo, technologijų, diskurso, muzikos, tarpkultūriškumo ir kultūros studijų sąveika, t.y. humanitarinių, socialinių mokslų, technologijų ir netgi menų sąveikos.

„Konferencijoje aptariamos temos itin aktualios šiuolaikiniame kontekste, kur sparčiai vyksta technologijų plėtra, globalizacija ir intensyvi kultūrų sąveika. Šios temos aktualios tiek tyrėjams, analizuojantiems komunikacijos procesus, tiek praktikams, norintiems pritaikyti naujausias įžvalgas savo veikloje,“ – teigia prof. S. Juzelėnienė.

Pasak jos, gyvename globalioje visuomenėje, kurioje kyla tarpkultūrinės komunikacijos iššūkių, o skaitmeninė komunikacija, kurią keičia socialinės medijos, dirbtinis intelektas ir interaktyvios platformos, daro įtaką ne tik akademiniams tyrimams, bet ir praktiniam jų pritaikymui. Dėl šių aspektų tampa ypač svarbu suprasti ir įsigilinti į vykstančius procesus, tokiu būdu ugdant kritinį mąstymą ir visuomenės atsparumą pokyčių metu.

Konferencija „Intermedialumas komunikacijoje: vertimas, medija, diskursas“ vyksta lapkričio 21–22 dienomis, KTU SHMMF (A. Mickevičiaus g. 37) 202 auditorijoje (auloje).


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Asteroidai mėtosi sniego gniūžtėmis

Apie 15 procentų Žemei artimų asteroidų turi mažus palydovus, kitaip tariant, sudaro dvinares sistemas. Iki šiol buvo manoma, kad šios poros yra gana statiškos ir asteroidai, laikui bėgant, beveik nesikeičia. Dabar astronomai, iš naujo išanalizavę NASA zondo DART nuotraukas, darytas 2022 metais prieš pat tyčinį susidūrimą su asteroidu-palydovu Dimorfu, atrado netikėtų paviršiaus detalių, rodančių, kad asteroidai keičiasi medžiaga tarpusavyje.

Šviesos jūra tarp ankstyvųjų galaktikų

HETDEX projekto komanda, naudodama „Hobby-Eberly“ teleskopą Teksase, sukūrė didžiausią ir tiksliausią trimatį Laimano alfa šviesos erdvėlapį, apimantį kosminio vidurdienio laikotarpį.

Pirmasis žaibo pėdsakas Marse

Žaibai stebimi ne tik Žemėje – jų sukeliamos elektromagnetinės bangos, vadinamos švilpynėmis, aptiktos ir Jupiteryje, Saturne bei Neptūne. Dabar mokslininkai, peržiūrėję daugiau nei 108 000 NASA zondo MAVEN per dešimtmetį surinktų matavimų, aptiko vieną aiškią švilpynės bangą Marso jonosferoje.

2026 m. kovas
2026-03-17 11:28
Sunkieji elementai iš galaktikų susidūrimo nuolaužų
2026-03-15 14:33
Asteroido Ryugu magnetinis archyvas
2026-03-13 09:14
Saulės drebėjimų ir aktyvumo ryšys
2026-03-12 10:37
Paslaptingo kosminio sprogimo aidas
2026-03-11 07:02
Milžiniškos žvaigždės, mažytės dulkės
2026-03-10 10:30
Ganimedo pašvaistės primena Žemės
2026-03-09 13:14
Gyvybės molekulės Jupiterio palydovuose
2026-03-08 13:37
Žemės mikrobų išgyvenimas Marse
2026-03-06 11:14
Įteiktos septynios 2025 m. Lietuvos mokslo premijos
2026-03-06 07:34
Sūkuriniai žiedai Saulės vainike
2026-03-05 11:32
Ilgalaikė Saulės superžybsnių prognozė
2026-03-04 11:55
Stiprus trumpalaikis Mėnulio magnetizmas
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama