Po daugiau nei keturis mėnesius trukusių paruošiamųjų darbų, išskleistos demonstracinės JAV kosmoso agentūros NASA misijos ACS3 palydovo saulė burė. Palydovą sukūrė ir Lietuvoje pagamino „Konsgberg NanoAvionics“. Kompanija į kosmosą jau yra iškėlę 43 palydovus.
Saulės burės dalys. Nuotrauka – NASA
Palydovas bendrovės „Rocket Lab“ raketa iš Naujosios Zelandijos į kosmosą pakilo balandžio 24 d. ACS3 („Advanced Composite Solar Sail System“) misija turi du tikslus – ištestuoti anglies pluošto stiebus, kuriuos ateityje bus galima panaudoti kaip statybinę medžiagą kosminėms bazėms Mėnulyje ir Marse; ir išbandyti naują erdvėlaivių varomąją sistemą. Ši technologija bus ne tik tvaresnė, bet ir ekonomiškai efektyvesnė.
„NASA komanda mums ne kartą minėjo, kad ACS3 jiems yra itin svarbi dėl burės inovatyvumo ir dydžio. Misijos metu surinkti duomenys atvers duris dar didesnių saulės burių bandymams kosmose, kurios galiausiai būtų naudojamos tolimoms erdvėlaivių kelionėms Saulės sistemoje. Cituojant NASA atstovus – gerokai didesnės misijos laukia ACS3 duomenų iš orbitos“, – pasakoja „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) radiacijos komandos techninis vadovas Augustinas Stankevičius.
Kai „NanoAvionics“ sukurtas palydovas pasiekė orbitą, pirmiausiai buvo išskleistos antenos ir saulės kolektoriai, atlikti funkcionalumo testai. Galiausiai, rugpjūčio 28 d. per pusvalandį išskleista ir saulė burė. Jos plotas – net 80 kv. m, todėl palydovas Žemės gyventojams matomas ir plika akimi.
Ši saulės burė pagaminta iš itin lanksčios polimerų ir anglies pluošto medžiagos. Tačiau sutalpinti ją į mikrobangų krosnelės dydžio palydovą buvo tikras iššūkis.
„Palydovo surinkimo procesas buvo ypatingai išskirtinis dėl didelio techninio sudėtingumo ir preciziškumo. Sutalpinti tokį kiekį technologinių sprendimų į nedidelio dydžio kubą yra didelis iššūkis. Visą palydovo platformą surinkome ir ištestavome be saulės burės Lietuvoje. Tik tada viską išsiuntėme į NASA, kur agentūros inžinieriai patys integravo bures. Todėl viską turėjome itin gerai apgalvoti ir pagaminti taip, kad, prie palydovo pradėjus dirbti NASA komandai, nekiltų jokių nesklandumų“, – sako „NanoAvionics“ palydovų gamybos techninis vadovas Tomas Vaitiekūnas.
„NanoAvionics“ komanda taip pat džiaugiasi sklandžiu ir itin praturtinusiu bendradarbiavimu su NASA.
„NASA buvo nuostabus klientas – reiklūs, tačiau kartu ir labai padedantys. Ko gero, prireikus tik NASA gali bet kuriuo metu surasti bet kurios itin specifinės srities specialistą, kuris gali pakonsultuoti projekto komandą“, – priduria A. Stankevičius.
Artimiausiu metu palydovą bus galima išvysti ir virš Lietuvos. Nors palydovo ryškumas gali kisti dėl saulės atspindžio kampo, didžiausia tikimybė jį pamatyti – toliau nuo miesto, stebint dangų Vakarų kryptimi (arčiau nusileidusios Saulės). Jis bus matomas rugsėjo 06 d. 20:58–21:10 val., rugsėjo 07 d. 21:32–21:44 val., rugsėjo 8 d. 22:06–22:18 val. Visus palydovo praskridimus galite surasti svetainėje „Heavens Above“ (pasirinkus „ACS3 Solar Sail“) arba NASA mobiliojoje programėlėje.
Paieška archyve
