Marsą šiuo metu tyrinėja net septyni orbitiniai zondai: Kinijos „Tianwen-1“, Jungtinių arabų emyratų „Al-Amal“, NASA „Mars Odyssey“, MAVEN ir „Mars Reconnaisance Orbiter“ bei Europos kosmoso agentūros (ESA) „Mars Express“ ir „ExoMars Trace Gas orbiter“. Visi jie su Žeme bendrauja radijo ryšiu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Prieš keletą metų ESA mokslininkai sugalvojo, kad radijo ryšį galima panaudoti ne tik komunikacijai, bet ir atmosferos tyrimams, o dabar pristatė pirmuosius tokio bandymo rezultatus.
Eksperimentas paremtas reiškiniu, vadinamu radijo okultacija. Kai radijo signalas sklinda pro atmosferą, sąveika su dujomis iškreipia jo trajektoriją. Panaudoję abu ESA orbitinius zondus, vieną kaip siųstuvą, o kitą – kaip imtuvą, mokslininkai galėjo nustatyti atmosferos tankio kitimą regione tarp jų. Tiesa, tam reikėjo perprogramuoti zondus, kad jie galėtų tinkamai pasisukti ir bendrauti tarpusavyje, bet šį iššūkį įveikti irgi pavyko.
Per beveik trejų metų laikotarpį nuo 2020 pabaigos iki praeitų metų vidurio okultacijos išmatuotos 83 kartus. Tiesa, kol kas analizė užbaigta tik 44-iems matavimams. Tarpusavio ryšio metu signalo iškreipimas nuolatos kinta, nes zondai juda vienas kito ir Marso atmosferos atžvilgiu, taigi signalas eina per vis skirtingus atmosferos sluoksnius. Taigi duomenis galima panaudoti vertikaliam atmosferos tankio profiliui apskaičiuoti. Na, ne visam – radijo bangas iškreipia daugiausiai laisvi elektronai, tad ir gaunamas tankis yra būtent šių dalelių.
Gauti rezultatai gerai atkartoja kitų instrumentų surinktus duomenis apie atmosferos savybes: pavyzdžiui, kad didžiausias elektronų tankis yra 100-200 km aukštyje, tačiau jų sluoksnis vidurdienį nusileidžia žemiau, o ryte ir vakare pakyla aukščiau. Kol kas tai – tik technologijos ir metodikos pademonstravimas. Ateityje, vis daugėjant zondų apie Raudonąją planetą, radijo okultacijų matavimai gali suteikti labai daug informacijos apie atmosferos savybių kitimą einant dienoms ar metams.
Paieška archyve
