Euklido kosminio teleskopo komanda paskelbė naujas mokslines nuotraukas. Jose matyti spindintys galaktikų telkiniai, ryškus spiralinės galaktikos vaizdas ir spalvingi tarpžvaigždinių dujų debesys, kuriuose glūdi šimtai tūkstančių jaunų žvaigždžių, skelbia Europos kosmoso agentūra (EKA).
Galaktikų telkinys Abell 2390
Galaktikų telkinys Abell 2390 / EKA / NASA nuotr., vaizdus apdorojo J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi
Milžinišką Abell 2390 galaktikų telkinį sudaro daugybė galaktikų, tokių kaip Paukščių Takas. Nuotraukoje matyti daugiau kaip 50 000 jų. Tokios galaktikų grupės kaip Abell 2390 yra didelės tamsiosios medžiagos (materijos forma, kurios negalime tiesiogiai stebėti, tačiau manoma, kad ji kartu su tamsiąja energija sudaro didžiąją dalį Visatos turinio) saugyklos. Todėl jos yra idealios astrofizikinės laboratorijos tamsiajai medžiagai tirti.
Abell 2390 yra už 2,7 mlrd. šviesmečių nuo mūsų, Pegaso žvaigždyne.
Galaktikų telkinys Abell 2764
Galaktikų telkinys Abell 2764 / EKA / NASA nuotr., vaizdus apdorojo J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi
Galaktikų telkinys Abell 2764 (viršuje dešinėje) yra maždaug už 1 mlrd. šviesmečių nuo mūsų, Fenikso žvaigždyno kryptimi.
Euklido atliekami Abell 2764 ir Abell 2390 stebėjimai leidžia mokslininkams pamatyti kai kurias tolimiausias galaktikas, kurios gyveno paslaptingu laikotarpiu, vadinamu kosminiais tamsiaisiais laikais. Tuomet visatos amžius buvo tik 700 mln. metų, t. y. vos 5 proc. dabartinio jos amžiaus.
Be Abell 2764 Euklido užfiksuotame dangaus lopinėlyje matoma ir daugybė foninių galaktikų, tolimesnių galaktikų spiečių, sąveikaujančios galaktikos.
Apačioje kairėje taip pat galima pastebėti ir ryškią pirmo plano žvaigždę *BP-Phoenicis/HD 1973, kuri yra mūsų galaktikoje. Ir iš tiesų, ji yra pakankamai ryški, kad ją būtų galima įžiūrėti žmogaus akimi.
Žvaigždžių formavimosi regionai
Žvaigždžių formavimosi regionai / EKA / NASA nuotr., vaizdus apdorojo J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi
Messier 78 (centrinis ir ryškiausias regionas) – gyvybingas žvaigždžių formavimosi lopšys, kurį gaubia tarpžvaigždinių dulkių apsiaustas. Ši nuotrauka neturi precedento – tai pirmasis tokio detalumo šio jauno žvaigždžių formavimosi regiono kadras. Messier 78 išsidėstęs už 1300 šviesmečių, Oriono žvaigždyne.
Kadro viršuje taip pat matoma ryškus ūkas NGC 2071, o vaizdo apačioje matomas trečiasis žvaigždžių formavimosi regionas.
Spiralinė galaktika NGC 6744
Spiralinė galaktika NGC 6744 / EKA / NASA nuotr., vaizdus apdorojo J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi
NGC 6744 – viena didžiausių spiralinių galaktikų už mūsų vietinės erdvės ribų (ją sudaro Paukščių takas ir dar 53 gravitaciniais ryšiais susietos galaktikos). Tai tipiškas pavyzdys galaktikos, kuri šiuo metu formuoja didžiąją dalį žvaigždžių netolimoje visatoje. NGC 6744 yra už 30 mln. šviesmečių nuo mūsų, Povo žvaigždyne.
Euklido mokslininkai pasitelks šią nuotrauką ir jos duomenų rinkinį, kad suprastų, kaip dulkės ir dujos yra susijusios su žvaigždžių formavimusi, sudarytų žemėlapį, kaip įvairios žvaigždžių populiacijos pasiskirsčiusios galaktikose, atskleistų spiralinių galaktikų struktūros fizikines savybes, kurios po dešimtmečius trukusių tyrimų vis dar nėra iki galo išaiškintos.
Žinoma, kad spiralinė struktūra galaktikoms yra svarbi, nes spiralės atšakos juda ir spaudžia dujas, taip skatindamos žvaigždžių formavimąsi. Tačiau tikslus spiralių vaidmuo koordinuojant vykstantį žvaigždžių formavimąsi tebėra neaiškus.
Dorado galaktikų grupė
Dorado galaktikų grupė / EKA / NASA nuotr., vaizdus apdorojo J.-C. Cuillandre ir G. Anselmi
Už 62 mln. šviesmečių, Aukso žuvies žvaigždyne, išsidėsčiusi Dorado galaktikų grupė yra viena turtingiausių galaktikų grupių pietų pusrutulyje. Naujoje nuotraukoje Euklidas užfiksavo Dorado galaktikų evoliucijos ir susijungimo požymius. Kadangi Dorado yra daug jaunesnė už kitus galaktikų telkinius, kelios ją sudarančios galaktikos vis dar formuoja žvaigždes ir tebėra tarpusavio sąveikos stadijoje, o kitose matyti palyginti neseniai įvykusio susijungimo požymių.
Euklido teleskopas / EKA iliustracija
„Euclid“ teleskopas į dangų pakilo 2023 m. Jo vykdomos EKA misijos tikslas yra tyrinėti visatą sudarančią tamsiąją medžiagą ir tamsiąją energiją bei suteikti žinių apie visatos evoliuciją. Planuojama, kad stebėdamas net už 10 mlrd. šviesmečių esančias galaktikas teleskopas sukurs didžiausią ir tiksliausią iki šiol visatos 3D žemėlapį.
Paieška archyve
