Elektronika.lt
 2024 m. liepos 16 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Liepos 16 d. 16:45
Kaip efektyviai sumažinti oro kondicionierių elektros suvartojimą, termometro stulpeliui šokus į viršų?
Liepos 16 d. 14:30
Mėgstate kelti nuotraukas ir kitą informaciją į socialinius tinklus? Nenustebkite, jei prarasite darbą
Liepos 16 d. 12:25
Kaip naudotis „Apple Podcasts“ stenogramomis
Liepos 16 d. 10:26
KTU tyrėjų inovacija gali pakeisti tiesiogines sporto transliacijas žiūrinčiųjų patirtį
Liepos 16 d. 08:33
„EnergySmart“: nuo kosmoso iki programėlės jūsų kišenėje
Liepos 15 d. 20:10
Nauji iššūkiai ir galimybės automatizuojant verslo logistikos procesus
Liepos 15 d. 17:30
Kas trečias šalies gyventojas vasarą dirba ar planuoja dirbti nuotoliu. Ar tikrai dirbti galima iš bet kur?
Liepos 15 d. 14:32
4 pagrindinės dirbtinio intelekto tendencijos, į kurias būtina atkreipti dėmesį
Liepos 15 d. 11:28
Įkraunami įrenginiai vis dažniau sukelia nelaimes: kaip jų išvengti?
Liepos 15 d. 08:15
Apsaugokite savo verslą: svarbiausi kibernetinio saugumo principai
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Naujas Lietuvos mokslininkų sukurtas vėjo turbinų sparnų perdirbimo metodas – žingsnis visiškai žalios vėjo energijos link

Publikuota: 2024-05-19 19:35
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Nors vėjo energija yra vienas sparčiausiai augančių energijos šaltinių pasaulyje, vėjo turbinų sparnų atliekos tampa itin opia problema. Tai neleidžia šios energijos rūšies laikyti visiškai draugiška aplinkai. Spręsdami šį iššūkį, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energetikos instituto mokslininkai pasiūlė inovatyvų vėjo malūnų sparnų perdirbimo sprendimą – pirolizę.

Tautvydo Levinsko nuotr.
Tautvydo Levinsko nuotr.

Vėjo turbinos atlieka svarbų vaidmenį, išgaunant atsinaujinančiąją energiją. Sudaryti iš kompozicinių medžiagų, pavyzdžiui, stiklo ar anglies pluošto sluoksnių, sustiprintų epoksidine ar poliesterio derva, vėjo turbinų sparnai yra tvirti, lengvi ir stabilūs. Tačiau pasibaigus jų galiojimui (vėjo turbinų sparnai tarnauja 20–25 metus), šios medžiagos perdirbimo procesą ypač apsunkina.

Dar prieš kelerius metus vėjo turbinų sparnų buvo beveik neįmanoma perdirbti. Be to, įprastiniai jų utilizavimo būdai, pavyzdžiui, išvežimas į sąvartyną, kelia pavojų aplinkai. Daugeliui šalių uždraudus kompozicines medžiagas sąvartynuose, panaudotų vėjo turbinų sparnų perdirbimas tampa iššūkiu, kurį bando išspręsti viso pasaulio mokslininkai.

Panaudotus vėjo malūnų sparnus tyrimams suteikė Danijos įmonė

2022 metais KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) mokslininkas Samy Yousef bei jo vadovauja tyrėjų komanda atliko eksperimentų seriją, siekdami atrasti efektyvų vėjo malūnų sparnų perdirbimo būdą.

Pirolizės būdu, naudodami specialų katalizatorių, Lietuvos mokslininkai siekė suskaidyti vėjo turbinų sparnų kompozicines medžiagas, pavyzdžiui, stiklo pluoštu sustiprintą plastiką. Taip mokslininkai siekė atskirti vertingus komponentus tinkamus pakartotiniam naudojimui, o senas kompozicines medžiagas perdirbti į naudingą energiją.

Pirmieji eksperimentai suteikė vertingų žinių apie pirolizės naudojimą perdirbimo procesui. Tačiau kad būtų galima tęsti tyrimus ir nustatyti realų tokio proceso rezultatą, mokslininkams buvo reikalingas tikras, vėjo energijai išgauti jau nebetinkamas, vėjo turbinos sparnas.

S. Yousef džiaugiasi, jog vis dėlto įrenginius gauti pavyko: „Mūsų naujuose tyrimuose tyrimuose eksperimentai atliekami su tikrais vėjo turbinų sparnais, todėl buvo galima nustatyti galutinių produktų išeigą ir sudėtį“.

Naudotus sparnus tyrėjams suteikė Danijos įmonė „European Energy“. Atlikus kelių vėjo malūnų sparnų analizę pasirodė, kad Baltijos regione jų gamybai naudojamos poliesterinės dervos, o ne epoksidinės.

Perdirbami malūnų sparnai išskiria toksiškas medžiagas

Pasak, S. Yousef, stirenas – pagrindinė poliesterio dervos sudedamoji medžiaga – labai pavojinga aplinkai ir sveikatai.

„Stirenui patekus į sąvartyną, jis tampa labai toksišku žmonėms ir gali sukelti plaučių vėžį. Be to, taip gali būti užteršiamas dirvožemis ir požeminis vanduo“, – aiškina KTU mokslininkas.

Siekdama išspręsti šią problemą, Lietuvos mokslininkų grupė, naudodama pirolizės reaktorių, sėkmingai išskyrė stireną iš vėjo turbinos sparnų alyvos pavidalu.

„Pagrindinis tyrimo tikslas buvo rasti būdą, kaip iš senų vėjo turbinų sparnų išgauti anglies pluoštą ir dervą, kuriuos sunku utilizuoti dėl juose esančių toksiškų ir biologiškai neskaidomų medžiagų“, – sako S. Yousef.

Jis priduria, kad oksidacijos būdu išgautą anglies ir stiklo pluoštą galima naudoti kaip tvarų užpildą kompozicinių medžiagų mechaninėms savybėms pagerinti.

Mokslininkai taip pat atliko turbinų sparnų apdorojimo pirolizės procesu poveikio aplinkai skaičiavimus. S. Yousef komanda nustatė, kad lyginant panaudotų vėjo malūnų sparnų pirolizės ir jų šalinimo sąvartynuose aplinkosauginį poveikį, pirolizė turi didelį aplinkosauginį potencialą, ypač vertinant visuotinio atšilimo, stratosferos ozono sluoksnio nykimo ir iškastinių bei mineralinių išteklių trūkumo atžvigliu.

„Rezultatai atskleidė įvairių aplinkosaugos rodiklių pagerėjimą, kuris svyruoja nuo 43 iki 51 procento. Tai – didelis pasiekimas“, – džiaugiasi KTU mokslininkas.

Tačiau S. Yousef pabrėžia, kad pasiūlytoji vėjo malūnų sparnų perdirbimo strategija vis dar kelia tam tikrų iššūkių, susijusių su vėlesniais medžiagų apdorojimo procesais.

„Šias problemas reikia atidžiai spręsti ir tik tada bus galima vystyti tolimesnę išradimo eigą“, – sako jis.

Straipsnis „Recovery of energy and carbon fibre from wind turbine blades waste (carbon fibre/unsaturated polyester resin) using pyrolysis process and its life-cycle assessment“ paskelbtas žurnale „Environmental Research 2024“ ir jį galima rasti čia.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
JAV sukurtas apsauginis antivirusinis šalmas, kuriame vietoj stiklo naudojamas oro srautas

Oro uždangos įrenginys – tai šalmas, kuris nukreiptais dezinfekuojančiais vertikaliais srautais sukuria apsauginės kaukės, saugančios naudotoją nuo sąlyčio su pavojingais virusais, efektą. Jį Mičigano universitete sukūrė profesoriaus Hereko Klučko vadovaujama komanda.

Mokslininkai įspėja apie pražūtingus dalelių pliūpsnius iš Saulės

Magnetiniai reiškiniai Saulėje neapsiriboja dėmėmis, protuberantais, žybsniais ir vainikinės masės išmetimais. Kartais elektringų dalelių – protonų, helio ar sunkesnių jonų – srautai, paleisti iš Saulės paviršiaus, gali įgreitėti iki greičių, artimų šviesos.

Planetoje, kuri skrieja aplink artimą žvaigždę, galimai aptikta Žemei būdinga atmosfera

Jameso Webbo kosminio teleskopo stebėjimai leido aptikti įdomių į mūsiškę panašios atmosferos požymių planetoje, skriejančioje aplink palyginti netolimą žvaigždę. Tikėtina, kad ši planeta yra vėsesnė už Žemę, bet šiltesnė už Marsą ir galbūt tinkama gyvybei.

2024 m. liepa
2024-07-11 15:02
Hiustone baigta pirmoji vienerių metų misijos į Marsą simuliacija
2024-07-11 09:21
Lietuvos kosmoso sektorius ir toliau veržiasi į priekį: EKA finansuos net 8 šalies projektus
2024-07-10 07:17
Į Žemę pargabentuose asteroido Bennu mėginiuose – netikėti radiniai
2024-07-09 16:44
Kompaktiškos žaliojo vandenilio jėgainės (1)
2024-07-09 13:22
Marso gelmėse – vandens klodai? Mokslininkai rado būdą, kaip aptikti milžiniškus rezervuarus
2024-07-09 10:21
Neutrono atplėšimo reakcija gali tapti termobranduolinės sintezės alternatyva
2024-07-08 10:36
Mokslininkų tyrimas: dirbtinis intelektas įprastomis sąlygomis vairuoja saugiau nei žmogus
2024-07-07 10:24
Vienu žingsniu arčiau žmogaus: japonai sukūrė gyvų ląstelių odą robotams – mokės ir šypsotis
2024-07-07 07:09
Marse meteoritai krenta kasdien – tai gali būti pražūtinga žmonių kolonijoms
2024-07-06 10:16
NASA surengė pratybas, jei Žemė susidurtų su pavojingu asteroidu
2024-07-05 19:24
Smegenų stimuliacija gali padėti gydant sudaužytą širdį
2024-07-05 11:57
Stichinių nelaimių medžiotojas – jau danguje: kaip veiks orų palydovas GOES-U?
Daugiau...Paieška archyve




Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

„Deinavos baldai“ — šeimos baldai


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama