Mokslininkai atrado medžiagą, galinčią kur kas sparčiau nei medžiai kaupti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Naujasis atradimas giriamas, teigiama, kad jis gali padėti „išspręsti didžiausius visuomenės iššūkius“, skelbia Heriot-Watt universitetas, kurio mokslininkai vadovavo tyrimui.
Naujoji medžiaga sudaryta iš tuščiavidurių į narvelį panašių molekulių, kurios pasižymi didele šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido ir sieros heksafluorido – stipresnių dujų, kurios atmosferoje gali išsilaikyti tūkstančius metų, – kaupimo galia.
„Tiesioginis anglies dioksido surinkimas ore tampa vis aktualesnis, nes net ir sustabdžius anglies dioksido emisijas, reikės surinkti anksčiau paskleistus teršalus, kurie jau bus aplinkoje, – sakė tyrimams vadovavęs mokslininkas dr. Markas Little`as. – Medžių sodinimas yra labai veiksmingas būdas absorbuoti anglies dioksidą, tačiau tai vyksta labai lėtai. Taigi reikia žmogaus įsikišimo – pavyzdžiui, žmogaus sukurtų molekulių – kad šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš aplinkos būtų galima sugerti efektyviau ir greičiau.“
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos Žemės atmosferoje veikia kaip šilumą sulaikantis šiltnamis. Tad jos yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių visuotinį atšilimą ir klimato kaitą.
Tyrėjai naudojo kompiuterinį modeliavimą, kad tiksliai numatytų, kaip molekulės susijungs į naują porėtą medžiagą, o šį metodą, pasak daktaro Little'o, ateityje būtų galima dar labiau patobulinti pasitelkus dirbtinį intelektą.
„Derinant tokius kompiuterinius tyrimus, kaip taikėme mes, ir naujas dirbtinio intelekto technologijas, būtų galima sukurti precedento neturinčią naujų medžiagų pasiūlą, kuri padėtų spręsti opiausias visuomenės problemas. Šis tyrimas yra svarbus žingsnis šia linkme“, – leidiniui „Independent“ sakė jis.
Mokslininkas taip pat pridūrė, kad sudėtingos struktūros molekulės taip pat galėtų būti naudojamos toksiškiems lakiesiems organiniams junginiams šalinti iš oro ir atlikti svarbų vaidmenį medicinoje.
Paieška archyve
