Tarpplanetine stotimi „Mars Express“ perduoti duomenys rodo, kad pusiaujinėje planetos dalyje yra nemažos ledo sankaupos. Sluoksnio storis siekia 3,7 km. Vandens ten panašiai, kiek yra Raudonojoje jūroje. Jei duomenys pasitvirtins, ateityje šios atsargos – didžiausios iki šiol atrastos Marse – gali tapti vertingu resursu planetos kolonizuotojams.
Įtariamo ledo Marso pusiaujo srityje vaizdalapis
© Planetary Science Institute/Smithsonian Institution
Nors dabar Marsas atrodo sausas ir negyvas, sakyti, kad jame vandens nėra visai – negalima. Planetos ašigaliuose yra ledo kepurės, o geologija rodo buvus upes, jūras ir netgi nedidelį vandenyną, išdžiūvusius prieš milijardus metų. Po paviršiumi gali būti ir ledo sankaupų. Klausimas tik, kur jos ir kiek jų?
Ir tai ne tuščio smalsumo klausimas, nes jeigu žmonija kada ryšis Marse įkurti nuolatinę gyvenvietę, vandenį reikės gauti ne tik iš ledo ašigaliuose, bet ir kitų vandens šaltinių. Mokslininkus ypač domina stambi geologinė struktūra – Medūzos žemuma (Medusae Fossae), iš nuosėdinių uolienų planetos ekvatoriuje, Indijos ploto teritorijoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad ten, neskaitant sausų dulkių, nieko nėra, tačiau „Mars Express“ įrengtu georadaru po smėlio sluoksniu pavyko įžvelgti kažkokias stambias sankaupas.
Kas tai – užtikrintai nežinoma, Gal tiesiog vylkaniniai pelenai, kurie per radarą atrodo lygiai tai pat, kaip ledas. Tačiau tokiu atveju šios dulkės turėtų būti tankesnės už ledą, nes tada sutankėtų nuo savo svorio, rašo „New Atlas“.
Jeigu taip yra iš tiesų, tai mokslininkams pavyko aptikti didžiausias vandens sankaupas Marse. Ištirpusių jų užtektų visą planetą padengti 2,7 metrų sluoksniu. Puikios naujienos būsimiems kolonizuotojams – jei pavyks šį ledą išgauti. O planetologijos požiūriu šis faktas pakeis įsivaizdavimą apie Marso klimato istoriją.
Kinijos marsaeigyje „Zhurong“ sumontuotas georadaras, pasiekiantis 100 metrų gylį. Jo atsiųstose nusileidimo vietos Utopijos lygumoje nuotraukose matomi daugiakampiai objektai, maždaug 35 metrų gylyje išsidėstę visame roboto kelyje. Objektai – nuo keliolikos centimetrų iki dešimčių metrų. Mokslininkai mano, kad juos suformavo tirpimo ir užšalimo ciklai prieš milijardus metų, tačiau jų kilmė gali būti ir vulkaninė.
hightech.plus
Paieška archyve
