Lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinė konferencija „Jaunųjų mokslininkų situacija Baltijos šalyse: ateities mokslo potencialo vystymas ar jo švaistymas?“. Konferenciją organizavo Baltijos šalių mokslininkių asociacija „BASNET Forumas“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Kauno technologijos universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Konferencijoje buvo aptariama nestabili ir nesaugi jaunųjų mokslininkų situacija Baltijos šalių regione, susidariusi pastaraisiais dešimtmečiais aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemoje dėl esminių pokyčių, susijusių su globalizacija. Jie iš esmės pakeitė mokslininkų karjerą, kuri iš tiesinės, kai buvo galima numatyti ateities karjeros etapus, daugeliui pasidarė neprognozuojama. Ilgalaikis mobilumas, nepakankamas mokslo finansavimas, pastovių pozicijų mokslo institucijose stoka ir kiti veiksniai jauniesiems tyrėjams tapo iššūkiu, privertusiu mokslo sistemoje pasijusti nesaugiai.
Konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitęs žymus prancūzų matematikas ir mokslo istorikas prof. Martinas Andleris pabrėžė: „Ateities moksliniai tyrimai ir gautų žinių pritaikymas neatidėliotiniems visuomenės iššūkiams spręsti priklauso nuo čia dirbančių mokslininkų, jaunų mokslo daktarų, kurie šiuo metu patenka į mokslo sistemą.“ Todėl jiems turi būti sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti savo mokslines idėjas. Profesorius taip pat pasidžiaugė, kad „šis klausimas atsidūrė politinių diskusijų priešakyje ES mokslo politikos formavimo institucijose“.
Lietuvos ir Baltijos šalių mokslo politikai konferencijoje pateikė bendrą mokslo sistemos analizę ir kalbėjo apie Lietuvoje taikomas priemones doktorantų ir jaunų mokslo daktarų finansinei situacijai ir mokslinės karjeros perspektyvoms gerinti. Renginyje dalyvavę prelegentai, socialinių mokslų atstovai iš Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos, pristatė mokslinių tyrimų rezultatus, patvirtinančius esmines jaunųjų mokslininkų problemas, kurios lemia mažėjančią motyvaciją rinktis mokslininko karjerą.
Iš jaunųjų mokslininkų pasisakymų konferencijoje galima daryti išvadą, kad Baltijos šalyse trūksta rimtų šios srities tyrimų, o jeigu tokie ir atliekami, tai tik jaunųjų mokslininkų asociacijų iniciatyva; dėl įvairių priežasčių (tarp jų – ir finansavimo stokos) šie tyrimai neatspindi problemų visumos.
Džiugino konferencijoje pasisakiusių jaunųjų mokslininkų entuziazmas ir ryžtas patiems keisti situaciją. Iš žymiausių užsienio universitetų grįžtantys absolventai, sunkiai įsidarbinantys savo šalies mokslo institucijose, kuria sau darbo vietas patys. Savo žinias jie panaudoja kurdami startuolius ir steigdami verslo kompanijas.
Konferencijoje kalbėjęs dr. Juozas Nainys, „Atrandi Biosciences“ generalinis direktorius ir vienas kompanijos steigėjų, teigė: „Akademinė bendruomenė yra gyvybiškai svarbus mūsų įmonės talentų fondas, o ateities augimo planai labai priklauso nuo šio talentų telkinio kokybės ir gylio. Tai rodo jaunųjų mokslininkų bendruomenės svarbą.“ Apžvelgęs kompanijos kelią dr. J. Nainys pabrėžė, kad investicijos į jaunus mokslininkus yra labai svarbios ilgalaikei kompanijos sėkmei.
Konferencija baigėsi apskritojo stalo diskusija, kurios metu buvo suformuluotos pagrindinės problemos ir pasiūlyti galimi jų sprendimo būdai. Jų pagrindu bus pateiktos rekomendacijos už mokslo politikos formavimą atsakingoms Baltijos šalių ir ES institucijoms.
Jaunųjų mokslininkų entuziazmas ir konferencijoje dalyvavusių mokslo politikų išsakytos mintys teikia didelių vilčių, kad, bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims, Baltijos šalyse bus imtasi priemonių ir sudarytos sąlygos visuomenės gerovei itin reikalingam ateities mokslo potencialui augti.
Paieška archyve
