Apdovanoti studentų mokslinių darbų konkurso „Žaliasis kelias: klimato kaitos ir energetikos iššūkiai“ laimėtojai, pristatę darbus tvarios energetikos, klimato kaitos ir atsinaujinančių energijos išteklių temomis. Energetikos ministerijos organizuojamame konkurse šiemet iš viso dalyvavo 11 darbų, iš kurių buvo išrinkti trys geriausi.
„Skatindami studentus gilintis į energetikos sektorių, siekiame auginti aukštos kvalifikacijos profesionalus, kurių Lietuvos energetikoje šiandien išties labai trūksta, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys. – Energetikos sektorius šiandien yra vienas imliausių inovacijoms ir naujoms technologijoms. Elektros energijos suvartojimas Lietuvoje kasmet auga, ir per artimiausią dešimtmetį šis sektorius patirs milžinišką transformaciją, tad energetiko specialybė – vienas perspektyviausių profesinių pasirinkimų šiandien: energetikų reikės ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims“. Preliminariais vertinimais, vien Lietuvoje iki 2030 m. papildomai reikės bent 2500 energetikų.
Konkurso komisijoje vertinusio Lietuvos energetikos agentūros direktoriaus Virgilijaus Poderio teigimu, nustebino studentų darbų įvairovė ir temų originalumas, tačiau vertinant didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbų autentiškumui.
„Džiugino pateiktų darbų temų diapazonas – nuo gamtos apsaugos iki elektronikos temų, tačiau vertinant didžiausią dėmesį skyrėm unikaliam autoriaus indėliui – ar jis pats pasiūlė idėją, sukūrė grafinius vaizdus, pats sugeneravo duomenis ir pateikė apibendrinimą“, – sakė V. Poderys.
Pirmoji vieta buvo skirta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros docentei dr. Justei Rožėnei, pristačiusiai savo disertacijos darbą apie elektros gamybą iš sausų mielių. Anot jos, jau kuris laikas pasaulyje nagrinėjama, kaip iš gyvų ląstelių galima pagaminti elektrą, tad mielės – ne išimtis.
„Iš paprastų, gaminimui skirtų mielių, galima pagaminti elektrą. Nedaug, bet ateityje bus stengiamasi išgauti vis daugiau. Tokie tyrinėjimai – žingsnis į priekį link pusiausvyros atstatymo, kadangi viskas, kas vyksta pasaulyje, rodo apie ateityje numatomą pablogėjimą – ypač augančios pramonės ir karo kontekste“, – tikino mokslininkė.
Anot jos, mielių panaudojimą toliau tyrinės kiti doktorantai, o ateityje J. Rožėnė planuoja sukurti savo mokslinę grupę ir dirbti su mikroelementų panaudojimu biokurui.
Antroji vieta skirta Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto studento Neilo Žarsko tiriamajam darbui apie saulės energijos potencialą bei šalies pastatų tinkamumą saulės elektrinėms įsirengti.
„Paaiškėjo, kad patys tinkamiausi – sporto pastatai, kadangi jų stogai turi didelį paviršiaus plotą, o patys netinkamiausi – kitos arba sodų paskirties objektai. Kalbant apie daugiabučius, tai beveik kiekvienas pastatas galėtų turėti saulės kolektorių“, – sakė darbo autorius.
Artimiausiu metu taip pat planuojama sukurti tinklalapį, kuriame kiekvienas Lietuvos gyventojas galės pamatyti, ar jo pastatas yra tinkamas įsirengti saulės elektrinei.
Tarp laimėtojų pateko ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studento Luko Krivicko baigiamasis bakalauro studijų darbas apie aplinkos energijos kaupimo metodų analizę – darbo idėja buvo sukonstruoti prietaisą, kuris sukaupia aplinkoje sklindančių elektromagnetinių bangų energiją ir ją paverčia į elektros energiją, tinkamą itin mažai energijos vartojančių prietaisų maitinimui.
„Pačią darbo idėją pasiūlė „Teltonika“, ji man pasirodė įdomi dėl inovatyvumo ir iššūkių elektronikos srityje. Svarbu kalbėti apie tai, kaip Lietuva gali vėl tapti energetiškai nepriklausoma“, – įsitikinęs darbo autorius.
Konkurso laureatams skirta 500 eurų vertės piniginė premija. Šiais metais planuojama skelbti dar vieną studentų darbų konkursą.
Paieška archyve
