Elektronika.lt
 2026 m. birželio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 22 d. 08:12
„BMW iX3“ testas: ar elektromobiliai iš tiesų nuvažiuoja tiek, kiek žadama?
Birželio 21 d. 16:31
Kai dirbtinis intelektas atlieka praktikanto darbą: kokių specialistų verslui reikės rytoj?
Birželio 21 d. 10:03
„Apple“ pristatė naujas vaikų saugumo funkcijas
Birželio 20 d. 16:22
Mažieji interneto tiekėjai prieš gigantus: kodėl ši kova svarbi kiekvienam interneto vartotojui?
Birželio 20 d. 10:05
Klaipėdos uoste pakrikštytas pirmasis pasaulyje žaliuoju vandeniliu varomas tanklaivis „Rasa“
Birželio 19 d. 18:25
Kolegijos – neišnaudota regionų stiprėjimo galimybė
Birželio 19 d. 16:37
Startavo „Drone Radar“ – siekiama sukurti didžiausią pilietinį dronų aptikimo tinklą Baltijos šalyse
Birželio 19 d. 14:19
Pigios elektros iliuzija: kodėl Lietuvos pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo? (1)
Birželio 19 d. 12:34
Naujas „Meta“ planas gali paliesti milijonus: už ką mokės socialinių tinklų vartotojai?
Birželio 19 d. 10:24
DI modeliai tampa strategine infrastruktūra. Ar Europa pasiruošusi, jei prieiga bus išjungta per naktį?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslo infrastruktūrai atnaujinti planuojama skirti 3,2 mln. Eur

Publikuota: 2023-04-13 15:11
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė paraiškų konkursą gauti lėšų moksliniams tyrimams reikalingos infrastruktūros atnaujinimui. Lietuvos valstybinės mokslo ir studijų institucijos gali teikti paraiškas LMT dėl mokslo ir meno tyrimams reikalingos infrastruktūros įsigijimo iki š. m. gegužės 5 d . Iš viso šiam tikslui numatyta skirti apie 3,2 mln. Eur.

Mokslo ir meno tyrimų infrastruktūros atnaujinimu tikimasi pagerinti tyrimų kokybę, atverti naujas tyrimų galimybes didinant šiuolaikinės tyrimų įrangos prieinamumą mokslininkams bei tyrėjams. Pasak LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus, viena iš svarbiausių sąlygų kuriant palankią moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai aplinką mūsų šalyje yra šiuolaikinė infrastruktūra ir racionalus jos naudojimas. Ši LMT priemonė gali reikšmingai prisidėti prie mokslo ir meno tyrimų bazės modernizavimo, tyrimų aplinkos patrauklumo bei mūsų šalies mokslinio konkurencingumo didinimo. „LMT skiriamas finansavimas stiprina mokslinių tyrimų potencialą bei skatina mūsų šalies mokslo bendruomenės aktyvesnį įsijungimą į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“, – pabrėžia G. Valinčius.

Didesnės ligų diagnostikos galimybės

Pernai šia finansavimo priemone pasinaudojo 11 mokslo ir studijų institucijų. Viena iš jų — Vilniaus universitetas, iš LMT skirtos dotacijos įsigijęs vaizdų analizei ir analitikai skirtą programinę įrangą. Pasak VU profesoriaus dr. Arvydo Laurinavičiaus, ši įranga užpildė svarbią spragą VU mokslininkų kuriamoje skaitmeninės patologijos platformoje, kuri leis eksperimentinius bei komercinius dirbtinio intelekto algoritmus taikyti platesniu mastu ir priartinti prie klinikinės praktikos.

Šios įrangos įsigijimas reikšmingas ir visuomenės gerovei, skatins pažangių technologijų diegimą sveikatos paslaugų sektoriuje. „Pirmiausia, ši programinė įranga atveria galimybes sparčiau diegti dirbtinio intelekto algoritmus patologijos srityje. Tai padidins ligų diagnostikos ir biožymenų vertinimo galimybes, taip pat ir patologų darbo efektyvumą bei pacientų saugumą, – pabrėžia A. Laurinavičius – ir priduria, kad plačiąja prasme šis skaitmeninės transformacijos ir dirbtinio intelekto įrankis tarnaus precizinės medicinos ir mokslo plėtrai“.

Paramos dėka – moderni įranga

Pirmojo paraiškų konkurso metu parama mokslo infrastruktūrai atnaujinti pasinaudojo ir Kauno technologijos universitetas (KTU), kurio vienas iš pirkinių buvo 3D paviršiaus tyrimui skirta sistema „Filmetrics Profilm 3D“. LMT skirta dotacija modernios įrangos įsigijimui prisideda prie aukštos kokybės mokslinių tyrimų atlikimo – įrenginys atlieka mažiausiai dviejų atskirų prietaisų funkcijas (plonų dangų storio matavimą ir paviršiaus savybių nustatymą). Juo galima gauti informaciją panašią į tą, kuri gaunama atominių jėgų mikroskopu.

Pasak KTU profesoriaus Juozo Vido Gražulevičiaus, ši įranga papildė KTU technologinių tyrimų pajėgumus. „Pagaliau turime galimybę šiuolaikiškai atlikti tikslią paviršių morfologijos analizę bei sumodeliuoti 3 dimensijų paviršiaus struktūrą, be to, gaunami duomenys ir paviršiaus vaizdai gali būti konvertuojami į itin patrauklias iliustracijas, tinkamas aukšto lygio publikacijoms žurnaluose bei konferencijų pranešimams. Lengvai valdoma matavimo sistema leidžia naudotis įranga ne tik mokslininkams, bet ir doktorantams, magistrantams ar bakalaurams. Toks įrangos universalumas leidžia tyrimų grupėms efektyviau panaudoti turimus laiko resursus“, – sako J. V. Gražulevičius.

Teikti paraiškas galės visų mokslo (meno) sričių pareiškėjai

Šia priemone LMT skiria lėšų apmokėti mokslo ir studijų institucijų patiriamas išlaidas naujam ilgalaikiam turtui įsigyti arba turimam ilgalaikiam turtui atnaujinti ir modernizuoti.

Teikti paraiškas galės tiek gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų, tiek ir humanitarinių, socialinių mokslų bei meno sričių pareiškėjai. LMT, siekdama paskatinti mokslo institucijas integruotis į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras bei plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvaujant programoje „Europos Horizontas“, numatė, kad gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslų srityse paraiškas galės teikti tik tie valstybiniai universitetai ar mokslinių tyrimų institutai, kurie dalyvauja tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūros organizacijose (konsorciumuose) ir turi su LMT pasirašytą sutartį dėl narystės tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje plano įgyvendinimo. Taip pat paraiškas galės teikti institucijos, laimėjusios ir vykdančios Europos Sąjungos 2021–2027 metų bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas“ gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio mokslo sričių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ar inovacijų projektus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas įsigyjamos įrangos prieinamumui (atvirai prieigai) įvairioms tikslinėms grupėms.

Humanitarinių ir socialinių mokslų bei meno srityse išankstinių paraiškų teikimą ribojančių reikalavimų nėra, jas gali teikti bet kuris valstybinis universitetas ar mokslinių tyrimų institutas.

Paraiškos bus vertinamos atskirose humanitarinių, socialinių mokslų ir meno bei gamtos, technologijų, medicinos ir žemės ūkio mokslų paraiškų grupėse.

2022 m. LMT skelbė pirmąjį kvietimą, kurio metu buvo pateiktos 75 paraiškos iš 14 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų. Visų konkursui pateiktų paraiškų biudžetas viršijo 5,3 mln. Eur, pagal pasirašytas sutartis iš viso panaudota 2, 8 mln. Eur.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai

Maži raudonieji taškeliai yra mįslingi kompaktiški objektai, kuriuos ankstyvoje Visatoje aptiko „James Webb“ teleskopas. Naujame tyrime mokslininkai pasiūlė LRD prigimties paaiškinimą, kuris gražiai apjungia jas su bendru juodųjų skylių augimo paveikslu.

Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras

Per pastaruosius dvidešimt metų astronomai aptiko šimtus supermasyvių juodųjų skylių pirmajame Visatos milijarde metų, tačiau jos matomos tik kaip taškeliai, kurių struktūros niekaip neįžiūrėsi. Dabar astronomai pirmą kartą aptiko mirgantį kvazarą iš pačios Visatos aušros – vos 850 milijonų metų po Didžiojo Sprogimo.

Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų

Dvinarės asteroidų sistemos paplitusios visoje Saulės sistemoje. Dešimtmečiais vyravo paprastas jų kilmės paaiškinimas: sparčiai besisukantis pagrindinis asteroidas pradeda irti, o jo išsviesta medžiaga vėliau susikaupia į pailgą palydovą. Šis palydovas turėtų skrieti orbita, kurios spindulys panašus į Rošo ribą – atstumą, arčiau kurio didesniojo asteroido gravitacija suardytų mažesnįjį į gabalus. Tačiau šį vaizdą sugriovė NASA „Lucy“ misija.

2026 m. birželis
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
2026-06-12 07:12
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus
2026-06-10 17:15
Kosminių audrų… sustabdymas?
2026-06-05 13:17
Aplinka galaktikoms svarbi nuo seniai
2026-06-05 09:37
Pirmoji lietuvė: prof. dr. Ieva Plikusienė pelnė prestižinę europinę André Mischke Mokslo ir politikos premiją
2026-06-04 09:12
Žvaigždžių lopšių stipinų prigimtis
2026-06-03 17:18
Mangano žiedas atskleidžia Marso vandenyno istoriją
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama