„Artemis“ programos dalyviams – pirmiesiems Mėnulio tyrimų stočių gyventojams – reikės daug baterijų ir akumuliatorių. Saulės jėgainės gamins elektrą, bet tik tada, kai Saulė bus virš horizonto. Dviejų savaičių trukmės Mėnulio naktį išgyventi reikės iš energijos atsargų.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Be to, baterijų reikės įrengimams, kurių neįmanoma laikyti prijungtų prie kabelių, pavyzdžiui mėnuleigiams. Akumuliatoriai, kaip taisyklė, yra masyvūs, taigi gabenti juos iš Žemės būtų brangu.
Dėl šios priežasties NASA ir kelių universitetų mokslininkai vysto planus, kaip astronautai akumuliatorius galėtų atsispausdinti vietoje. Procesas susideda iš kelių etapų: reikia surinkti Mėnulio grunto, išskirti iš jo naudingas medžiagas ir galiausiai jas paversti akumuliatoriumi. Tiek Žemėje, tiek kosmose šiuo metu daugiausiai naudojami ličio jonų akumuliatoriai ir baterijos, tačiau juos pagaminti Mėnulyje būtų komplikuota, nes šio elemento ten labai mažai.
Iš kitos pusės, Mėnulio paviršiaus dulkėse nemažai natrio, o jo jonai taip pat tinka energijai kaupti, tad šiuo metu planuojama naudoti būtent juos. Inžinieriai jau išbandė būdus išgauti natrį ir kitas reikalingas medžiagas iš dirbtinio regolito mėginių bei paruošti žaliavą spausdinimo procesui. Pats procesas irgi gali būti įvairus – tyrėjų teigimu, tinkamiausias Mėnuliui būtų vadinamoji vonelės fotopolimerizacija (angl. vat photopolymerization), kurios metu norimas objektas konstruojamas kietinant tam tikras skysto polimero dalis vonelėje.
Šis metodas leistų akumuliatorius ir baterijas gaminti praktiškai bet kokio dydžio ir formos, o tai irgi labai naudinga dirbant aplinkoje su neprognozuojamais iššūkiais. Šiuo metu darbai yra parengiamojoje stadijoje, bet kol kas nėra konkrečių planų, kada baterijų spausdinimas bus išbandytas Mėnulyje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „ACS Energy Letters“.
Paieška archyve
