Marsą supurtė žemės drebėjimas – 5 kartus stipresnis nei bet kuris fiksuotas anksčiau

NASA zondas „InSight“ gegužės mėnesį užfiksavo rekordinį žemės drebėjimą Marse, praneša „Live Science“.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

„InSight“ zondas aptiko žemės drebėjimą, mažiausiai penkis kartus didesnį už kitą didžiausią kada nors užfiksuotą raudonojoje planetoje. Jis buvo 4,7 balo stiprumo, truko daugiau nei keturias valandas ir buvo nepanašus į nei vieną iš tūkstančių anksčiau užfiksuotų žemės drebėjimų Marse. Ankstesnis didžiausias žemės drebėjimas, fiksuotas Marse 2021 metų rugpjūtį, buvo 4,2 balo stiprumo.

Pavadintas S1222a, žemės drebėjimas 2022 metų gegužės 4 dieną įvyko netikėtame Marso regione už tektoniškai aktyvaus Cerberio griovių (Cerberus Fossae) regiono ribų. Dėl žemės drebėjimo seisminės bangos pasklido per visą planetos paviršių – tai pirmas kartas, kai toks reiškinys buvo pastebėtas Marse.

Šios seisminės bangos atidengė nuosėdinių ir vulkaninių uolienų sluoksnius planetos plutoje, galinčius atskleisti daugiau informacijos apie, tikėtina, praeityje įvykusį susidūrimą su objektu, tokiu kaip meteoroidas ar kometa, teigiama gruodžio 14 d. žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbtame tyrime.

„Energija, kurią išskyrė šis vienas žemės drebėjimas, prilygsta bendrai energijai iš visų kitų iki šiol matytų Marso drebėjimų. Nors įvykis buvo nutolęs daugiau nei 1931 kilometrą, „InSight“ užfiksuotos bangos buvo tokios stiprios, kad beveik prisotino mūsų seismometrą“, – pranešime teigė John Clinton, tyrimo bendraautorius ir seismologas iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche.

„InSight“ yra stacionarus Marso zondas. Jis buvo paleistas 2018 metų gegužę, o 2018 metų lapkritį nusileido Eliziejaus lygumų (Elysium Planitia) regione. Jame įrengtas seismometras, skirtas Marso planetos plutos, mantijos ir branduolio tyrimams. Iki šiol buvo nustatyta, kad planetos Cerberio griovių regionas į šiaurės rytus nuo zondo yra tektoniškai aktyviausias. Tačiau S1222a įvyko 37 laipsniais į pietryčius nuo „InSight“.

„Seismometras, esantis „InSight“ zonde, iki šiol užfiksavo tūkstančius žemės drebėjimų Marse, tačiau niekada dar nebuvo užfiksavęs tokio stipraus. Jam užfiksuoti prireikė trejų metų nuo zondo nusileidimo planetos paviršiuje. Šis drebėjimas sukėlė kelių rūšių seismines bangas, įskaitant ir du tipus bangų arti paviršiaus“, – pasakojo Kalifornijos universiteto Žemės, Planetų ir Kosmoso Mokslų departamento mokslininkas.

Drebėjimo sukeltos seisminės bangos buvo aktyvios 10 valandų, tai yra 10 kartų ilgiau, nei nustatyta bet kada anksčiau. Tik vienas iš dviejų paviršinių bangų tipų Marse buvo pastebėtas anksčiau – tai įvyko po meteorito smūgio. Tačiau tokio tipo bangos dar niekada nebuvo nustatytos per žemės drebėjimą Marse.

Tikėtina, kad šis svarbus atradimas bus vienas paskutiniųjų „InSight“ zondui. Dulkių audros palaipsniui uždengė zondo saulės baterijas, sumažindamos jos galią. Mokslininkai prognozuoja, kad zondas tikriausiai veiks ne ilgiau nei iki 2022 metų pabaigos.

„Esame sužavėti, kad beveik pasibaigus „InSight“ misijai įvyko šis labai nepaprastas įvykis. Ši misija buvo nepaprastai sėkminga“, – sakė tyrimo pagrindinis autorius Taichi Kawamura, Paryžiaus fizikos instituto planetologas.