Elektronika.lt
 2026 m. birželio 27 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Birželio 26 d. 18:23
AGON PRO AGP277QKDC: pirmasis naujos kartos AGON 7 serijos modelis
Birželio 26 d. 16:41
Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie modeliai vilioja labiausiai?
Birželio 26 d. 14:58
Naujasis elektrinis „Renault Megane E-Tech“, dar daugiau charakterio, dinamiškumo ir technologijų
Birželio 26 d. 12:18
„Škoda Peaq“: naujasis elektrinis flagmanas nubrėžia erdvės ir technologijų standartus
Birželio 26 d. 10:24
Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“ – kartu su LIMACON stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą inžinerijos srityje
Birželio 26 d. 08:30
„REDMI Watch 6“: išmanusis laikrodis, tinkantis kiekvienai jūsų gyvenimo sričiai
Birželio 25 d. 18:32
Lietuva turi žaliąją galią – dabar jai reikia lankstesnio tinklo (1)
Birželio 25 d. 16:18
Automatiniai vartai ir elektros tiekimas: ką verta apgalvoti prieš įrengimą
Birželio 25 d. 14:11
Keliaujate į užsienį ir bijote įjungti mobiliuosius duomenis? Ekspertas paaiškino, kaip nepermokėti
Birželio 25 d. 12:56
Vaizdo žaidimai iš paauglių kambarių keliasi į svetaines: daugiau nei trys iš keturių žaidėjų šiandien yra pilnamečiai
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
RDR2 Mods
Euro Truck Simulator 2 Mods, WOT Mods, Assetto Corsa Rally Mods
GTA 6 Wiki
GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles, GTA 6 Character
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai aiškinasi, kaip galima prognozuoti, kada įvyks supernova – tai padėtų daugiau suprasti apie žvaigždžių mirtį

Publikuota: 2022-10-03 13:19
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Supernovos yra žvaigždžių sprogimai. Jos nutinka labai staigiai – sprogimo banga žvaigždę suardo per sekundes. Iki šiol jas aptinkame tik atsitiktinai: teleskopai stebi didelius dangaus plotus ir ieško staigiai paryškėjusių arba išvis naujai atsiradusių šviesulių, o tada į juos nukreipiami jautresni prietaisai, kuriais fiksuojamas supernovos šviesio kitimas, spektras ir panašios savybės.

Mokslininkai aiškinasi, kaip galima prognozuoti, kada įvyks supernova – tai padėtų daugiau suprasti apie žvaigždžių mirtį
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Nuo sprogimo momento iki detalių stebėjimų pradžios praeina valandos, kartais net dienos, tad apie pirmuosius sprogimo etapus žinome labai nedaug. Dar mažiau žinome apie žvaigždės evoliuciją prieš pat sprogimą, nes dažniausiai ta žvaigždė būna niekuo neišskirtinė ir informacijos apie ją įmanoma rasti nebent stebėjimų archyvuose.

Naujame tyrime bandoma išspręsti abi problemas, modeliuojant žvaigždės evoliuciją paskutinius keletą metų iki sprogimo. Tyrėjai pasinaudojo skaitmeniniu modeliu, skirtu supernovos sprogimo modeliavimui, ir atkūrė žvaigždėje vykstančius procesus. Taip pat jie rėmėsi pastarųjų metų stebėjimais, kurie atskleidė, jog daugelį II tipo supernovų supa tanki aplinkžvaigždinė medžiaga. II tipo supernovos yra masyvių žvaigždžių sprogimai gyvenimo pabaigoje, kai žvaigždės centras kolapsuoja į neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę.

Aplinkžvaigždinė medžiaga gali būti pačios žvaigždės prieš sprogimą nusimesti išoriniai sluoksniai. Modelio rezultatai rodo, kad toks įvykis įmanomas – tai gali būti apie metus laiko trunkantis išsiveržimas, kurio metu žvaigždės šviesis išauga iki kelių šimtų tūkstančių kartų didesnio, nei Saulės. Panašiai ryškiai šviečia ir didžiausios žvaigždės-milžinės, taigi tiesiog pamačius tokią žvaigždę, būtų sunku atskirti ją nuo tiesiog milžinės.

Visgi pastebėję staigų žvaigždės šviesio išaugimą, ypač jei ryškiausias švytėjimas fiksuojamas infraraudonųjų spindulių ruože, galėtume stebėti ją atidžiau. Būtų didelė tikimybė per metus sulaukti sprogimo ir stebėti jį nuo pirmųjų sekundžių ar minučių. Taip galėtume suprasti tiek žvaigždės evoliuciją prieš pat sprogimą, tiek sprogimo pradžią, ir užpildyti dideles spragas dabartiniame supratime apie žvaigždžių mirtį.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Radijo atsirūgimai po žvaigždžių suardymo

Kai žvaigždė priartėja per arti prie supermasyvios juodosios skylės, ši ją sudrasko potvyninėmis jėgomis. Toks potvyninio suardymo įvykis paskleidžia ryškų regimosios, ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės blyksnį ramios galaktikos centre. Ilgai manyta, kad kai blyksnis užgęsta, galaktika turėtų vėl nurimti ilgam. Tačiau dabar astronomai atskleidė, kad radijo bangų ruože istorija tik prasideda.

Titane slypi naftos lobiai

Didžiausias Saturno palydovas Titanas yra unikalus Saulės sistemoje: tai vienintelis palydovas su tankia, azoto turtinga atmosfera, o jo metano ciklas primena Žemės vandens apytaką – kietas ir skystas metanas garuoja, sudaro debesis ir vėl krinta krituliais. Dabar mokslininkai sudarė Titano išteklių inventorių ir įvertino, kaip jais galėtų pasinaudoti ateities žmonių kartos.

Keturios kosminių spindulių rūšys

Kosminiai spinduliai yra iš kosmoso krintančių dalelių srautai, gimstantys žvaigždžių sprogimuose ir milijonus metų keliaujantys per Visatą. Nepaisant ilgos kelionės šios dalelės mus pasiekia judėdamos vis dar beveik šviesos greičiu. Kodėl taip yra – neaišku.

2026 m. birželis
2026-06-23 13:02
Ar ateivių zondų gali būti šalia?
2026-06-22 17:24
Žvaigždėdaros kuras Visatos aušroje
2026-06-21 13:16
Maži raudonieji taškeliai auga sparčiai
2026-06-20 13:22
Aptiktas seniausias mirgantis kvazaras
2026-06-19 17:01
KTU pirmą kartą organizuoja vieną svarbiausių taikomosios matematikos konferencijų Europoje
2026-06-19 07:16
Dvinariai asteroidai iš pakartotinių susidūrimų
2026-06-18 13:13
Saulės energijos kelias į Žemę
2026-06-16 16:34
Paspirtų juodųjų skylių požymiai
2026-06-15 09:28
Radijo žybsniai iš baltosios nykštukės
2026-06-14 13:13
Karštųjų jupiterių magnetiniai laukai
2026-06-12 13:14
Internetiniai žaidimai įtraukia, bet kuo čia dėti genai?
2026-06-12 07:12
Jupiteris reliatyvistiškai greitina elektronus
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Technologijos.lt

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2026 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
ScriptHookV, GTA 5 Mods, GTA 5 Map Mods
gta5mod.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Būk saugus
elektroninėje erdvėje

www.esaugumas.lt
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama