Elektronika.lt
 2025 m. spalio 12 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Spalio 11 d. 20:24
Neįtikėtinai ambicingas Europos projektas: meta iššūkį NASA, ant kortos milijardai ir visa kosmoso politika
Spalio 11 d. 17:36
Daugėja gaisrų, kuriuos sukelia užsiliepsnojusios baterijos: ekspertas išvardijo, kaip apsaugoti save ir savo turtą
Spalio 11 d. 14:07
Elektros kainų šuoliai Lietuvoje – ne atsitiktinumas, o signalas
Spalio 11 d. 11:26
Pristatomas „Philips Evnia 25M2N3200U“ – aukštos kokybės e. sporto monitorius siekiantiems tik pergalių
Spalio 11 d. 08:33
Startavo iniciatyva „AI Karta“: 40 tūkst. Lietuvos mokinių pradeda naudoti pažangiausius DI įrankius
Spalio 10 d. 20:32
Švedų mokslininkų tyrimo rezultatai: elektromobiliai kelia didžiulį pavojų pėstiesiems
Spalio 10 d. 17:19
Jaučiatės blogai ir kalbatės su dirbtiniu intelektu? Štai kodėl tai gali būti pavojinga
Spalio 10 d. 14:49
Prasidėjo 5-asis KTU Vaikų universiteto sezonas
Spalio 10 d. 11:26
Dirbtinis intelektas keičia mokslo DNR: pranašumas – prieiga prie unikalių duomenų
Spalio 10 d. 08:28
Specialistai ragina neignoruoti „dramblio kambaryje”: ką tėvai privalo žinoti apie virtualų vaikų gyvenimą?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
ATS Trailers
American Truck Simulator Mods, ATS Trucks, ATS Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai aiškinasi, kaip galima prognozuoti, kada įvyks supernova – tai padėtų daugiau suprasti apie žvaigždžių mirtį

Publikuota: 2022-10-03 13:19
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Supernovos yra žvaigždžių sprogimai. Jos nutinka labai staigiai – sprogimo banga žvaigždę suardo per sekundes. Iki šiol jas aptinkame tik atsitiktinai: teleskopai stebi didelius dangaus plotus ir ieško staigiai paryškėjusių arba išvis naujai atsiradusių šviesulių, o tada į juos nukreipiami jautresni prietaisai, kuriais fiksuojamas supernovos šviesio kitimas, spektras ir panašios savybės.

Mokslininkai aiškinasi, kaip galima prognozuoti, kada įvyks supernova – tai padėtų daugiau suprasti apie žvaigždžių mirtį
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Nuo sprogimo momento iki detalių stebėjimų pradžios praeina valandos, kartais net dienos, tad apie pirmuosius sprogimo etapus žinome labai nedaug. Dar mažiau žinome apie žvaigždės evoliuciją prieš pat sprogimą, nes dažniausiai ta žvaigždė būna niekuo neišskirtinė ir informacijos apie ją įmanoma rasti nebent stebėjimų archyvuose.

Naujame tyrime bandoma išspręsti abi problemas, modeliuojant žvaigždės evoliuciją paskutinius keletą metų iki sprogimo. Tyrėjai pasinaudojo skaitmeniniu modeliu, skirtu supernovos sprogimo modeliavimui, ir atkūrė žvaigždėje vykstančius procesus. Taip pat jie rėmėsi pastarųjų metų stebėjimais, kurie atskleidė, jog daugelį II tipo supernovų supa tanki aplinkžvaigždinė medžiaga. II tipo supernovos yra masyvių žvaigždžių sprogimai gyvenimo pabaigoje, kai žvaigždės centras kolapsuoja į neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę.

Aplinkžvaigždinė medžiaga gali būti pačios žvaigždės prieš sprogimą nusimesti išoriniai sluoksniai. Modelio rezultatai rodo, kad toks įvykis įmanomas – tai gali būti apie metus laiko trunkantis išsiveržimas, kurio metu žvaigždės šviesis išauga iki kelių šimtų tūkstančių kartų didesnio, nei Saulės. Panašiai ryškiai šviečia ir didžiausios žvaigždės-milžinės, taigi tiesiog pamačius tokią žvaigždę, būtų sunku atskirti ją nuo tiesiog milžinės.

Visgi pastebėję staigų žvaigždės šviesio išaugimą, ypač jei ryškiausias švytėjimas fiksuojamas infraraudonųjų spindulių ruože, galėtume stebėti ją atidžiau. Būtų didelė tikimybė per metus sulaukti sprogimo ir stebėti jį nuo pirmųjų sekundžių ar minučių. Taip galėtume suprasti tiek žvaigždės evoliuciją prieš pat sprogimą, tiek sprogimo pradžią, ir užpildyti dideles spragas dabartiniame supratime apie žvaigždžių mirtį.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Švedų mokslininkai sukūrė dirbtinį intelektą, prognozuojantį baterijų senėjimą stulbinančiu tikslumu

Elektromobilių akumuliatoriai dažnai tampa silpniausia transporto priemonių grandimi. Būtent jie pradeda kelti rūpesčių po kelerių naudojimo metų ir tai ne tik erzina vairuotojus, bet ir stabdo visą transporto elektrifikaciją. Mokslininkai iš Upsalos universiteto Švedijoje pasiūlė sprendimą, galintį pakeisti šią situaciją.

Veneros debesyse gausu vandens

Veneros atmosfera ilgą laiką laikyta viena nepalankiausių gyvybei Saulės sistemoje – joje plyti stori sieros rūgšties debesų sluoksniai, o paviršiuje temperatūra siekia beveik 500 laipsnių. Tačiau kai kuriose debesų sluoksnių dalyse slėgis ir temperatūra artimi žemiškiesiems, todėl pastaraisiais metais vis daugiau diskutuojama, ar ten galėtų egzistuoti gyvybė.

Karštesnė už Venerą, bet vis dar nepalūžta: ši visiškai nauja medžiaga keičia žaidimo taisykles

Kinijos mokslininkai iš Tsinghua universiteto paskelbė apie išradimą, kuris gali pakeisti mūsų supratimą apie technologijas ekstremaliomis sąlygomis. Jie sukūrė visiškai naują kompozitinę medžiagą, galinčią išlaikyti neįtikėtinai aukštas temperatūras.

2025 m. spalis
2025-10-07 13:44
Tamsiosios energijos įtaka kosminėms struktūroms
2025-10-07 09:24
Atradimas Japonijoje perrašo 145 metus galiojusias mokslo tiesas
2025-10-05 15:53
Pamirškite apie ličio baterijas: mokslininkai sukūrė saugesnę alternatyvą su super greitu įkrovimu
2025-10-04 15:20
Kinijos mokslininkai pristatė radarą, galintį numatyti priešo veiksmus
2025-10-01 13:36
Egzomėnulių paieška astrometrijos metodu
2025-10-01 10:45
MIT konferencijoje – VU profesoriaus Gedimino Juzeliūno įžvalgos apie nepaaiškinamą kvantinį pasaulį
2025 m. rugsėjis
2025-09-30 21:41
„Apollo“ mėginys keičia Mėnulio chronologiją
2025-09-29 21:29
Marsą vanduo skalavo daug kartų
2025-09-28 14:20
Mokslininkė perspėja: tolimesnė dirbtinio intelekto plėtra gali pakenkti žmogaus orumui ir demokratijai
2025-09-28 10:13
Kinai ryžosi stulbinančiam eksperimentui, to žmonijos istorijoje dar niekam nepavyko padaryti (1)
2025-09-28 06:22
Stulbinantis mokslininkų atradimas: graikiškų riešutų kevalai gali maitinti elektroniką, šiukšlės virs energija
2025-09-27 14:00
Revoliucija automobilių rinkoje: sukūrė dirbtinį intelektą, kuris itin tiksliai numato akumuliatorių senėjimą
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

Sveiki ir ekologiški maisto produktai

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

„Mokslo sriuba“

www.matuok.lt - Interneto spartos matavimo sistema

Programuotojas Tautvydas – interneto svetainių-sistemų kūrimas

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2025 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Ets2 mods, Ats mods, Beamng drive mods
allmods.net
„MokslasPlius“ – mokslui skirtų svetainių portalas
www.mokslasplius.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
LTV.LT – lietuviškų tinklalapių vitrina
www.ltv.lt/technologijos/
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
Mokslo festivalis „Erdvėlaivis žemė“
www.mokslofestivalis.eu
Reklama


Reklama