Buvimas kosmose žmogaus organizmą paveikiai labai įvairiai. Iki šiol nustatyti toli gražu ne visi poveikiai. Naujame tyrime išsiaiškinta, kad net ir palyginus jaunų astronautų kraujyje po gana trumpų misijų įvyksta pokyčiai, susiję su vėžiu ir širdies-kraujagyslių sistemos ligomis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tyrėjai išnagrinėjo 14 astronautų, kurie 1998-2001 metų laikotarpiu skrido Šatlų misijose, kraujo mėginius. Vidutiniškai astronautai kosmose praleido tik po 12 parų. Mėginiai buvo surinkti prieš pat skrydį ir iškart po jo, o vėliau saugomi ir naudojami įvairiuose tyrimuose. Naujojo tyrimo imtis nuspręsta todėl, kad dabartinės DNR sekvenavimo ir analizės technologijos gerokai pažangesnės, nei buvo prieš 20 metų.
Kiekviename mėginyje aptiktos somatinės kraujo ląstelių mutacijos, siejamos su būsena, vadinama klonine kraujodara. Tai būklė, dažnėjanti su amžiumi, kuri pasireiškia tam tikrų mutacijų kraujo ląstelėse pagausėjimu, tarsi visos ląstelės būtų vienos klonai.
Nors kloninė kraujodara ne visada veda prie kraujo vėžio ar širdies ligų, ryšys tarp šių būklių neabejotinas.
Neramina ir tai, kad astronautų kraujyje identifikuotos mutacijos dažniausiai paveikia genus, kurie atsakingi už auglių formavimąsi slopinančio baltymo gamybą.
Be to, kraujyje aptikta daug palaidos mitochondrinės DNR grandžių; jos dažnai siejamos su įvairiais uždegimais.
Vidutinis tirtų astronautų amžius – 42 metai. Kloninė kraujodara nustatoma maždaug 2 procentams tokio amžiaus žmonių. Taigi kelionės į kosmosą, net ir labai trumpos, padidina rimtų sveikatos problemų riziką.
Planuojant ilgesnes keliones, arba komercinio kosmoso turizmo sektoriaus plėtrą, reikės atsižvelgti ir į šias rizikas.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Communications Biology“.
Paieška archyve
