Netrukus žmonės vėl sugrįš į Mėnulį, tačiau svarbu ne tik tai – prasidės naujas mūsų palydovo tyrimų etapas

Per artimiausius keletą metų žmonės sugrįš į Mėnulį. Bet „Artemis“ programa apima ne tik žmonių skrydžius. Kartu tai yra naujas Mėnulio tyrimų etapas, kur žmonės, automatinės misijos ir orbitinė infrastruktūra dirbs kartu.

Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Praeitą savaitę NASA paskelbė apie du naujus mokslinius bandymus ir vieną infrastruktūros eksperimentą, kurie bus „Artemis“ misijos dalis. Moksliniai eksperimentai yra geologinis ir biologinis. Geologinis eksperimentas – autonominis nusileidimo modulis ir mėnuleigis, kurie iš viso turės aštuonis instrumentus, skirtus keistų Mėnulio paviršiaus darinių, vadinamų Gruithuiseno kūgiais, tyrimams.

Šie kūgiai beveik neabejotinai yra vulkaninės kilmės, susidarę į paviršių iškilus daug silikatų turinčiai magmai, panašiai į granitą. Žemėje tokių darinių formavimuisi būtini vandenynai ir tektoninių plokščių judėjimas, tad visiškai neaišku, kaip jie atsirado Mėnulyje. Mokslininkai tikisi, kad Gruithuiseno kūgių tyrimai padės geriau suprasti visą planetų formavimosi procesą. Biologinis eksperimentas bus mielių Saccharomyces cerevisiae vystymosi Mėnulyje tyrimas.

Eksperimentą sudarys modulis, paremtas palydovų-kubiukų technologija (t.y. 10 centimetrų kraštinės ilgio kubiniais komponentais), kuris bus nugabentas į Mėnulį ir naudojamas kaip inkubatorius mielėms. Taip bus tiriama gravitacijos ir spinduliuotės įtaka mielių biologijai. Rezultatai padės mokslininkams geriau suprasti, kokių genetinių ir biologinių pokyčių galima tikėtis įvairiuose organizmuose, įskaitant žmones, per ilgalaikes misijas kosmose.

Abu eksperimentus gamins komerciniai NASA partneriai – įvairios bendrovės, siekiančios komercializuoti kosmoso teikiamas galimybes. Planuojama, kad misijos į Mėnulį keliaus 2026 metais.

Infrastruktūros eksperimentas į kosmosą turėtų pakilti kiek anksčiau – 2024 metais. Tai bus palydovas su labai jautriu detektoriumi, skirtu užfiksuoti silpnus pozicionavimo sistemų palydovų signalus. Pozicionavimo palydovai – eksperimente bus naudojamos GPS ir Europos „Galileo“ sistemos – skrieja orbitomis aplink Žemę ir yra skirti prietaisų padėčiai Žemėje nustatyti, bet jų signalai sklinda ir plačiau.

Dar šio amžiaus pradžioje buvo atlikti pirmieji bandymai, fiksuojant palydovo padėtį erdvėje tarp žemosios Žemės orbitos ir geostacionarios orbitos 30 tūkstančių kilometrų aukštyje. Vėliau atstumas nuo Žemės, kuriuo sėkmingai pagauti pozicionavimo signalai, vis didėjo, o 2019 metais pasiektas rekordas – 187 tūkstančiai kilometrų, arba beveik pusiaukelė iki Mėnulio. Naujasis LuGRE eksperimentas sieks pagauti signalus skriedamas aplink Mėnulį ir panaudoti juos savo pozicijos nustatymui.

Jei eksperimentas bus sėkmingas, ateityje tokie palydovai gali būti panaudoti sukurti naują pozicionavimo sistemą Mėnuliui ir sudaryti beprecedenčio tikslumo mėnlapius, kurių reikės žmonėms tyrinėjant ir kolonizuojant mūsų palydovą.